2011 spalis
Gėlė – grožis visur ir visada. Ji myli, džiugina ir guodžia. Padovanota ar įteikta gėlė praskaidrina nuotaiką, pagražina mūsų buitį, net darbo vietai suteikia jaukesnę aplinką. Ir nė viena šventė, nei vienas sveikinimas nepraeina be gėlių, tuo labiau vestuvių.
Svarbiausia gėlė vestuvėse – jaunosios puokštė. Ji pirmiausia krinta į akis, o po to jau svečių dovanotos gėlės. Prieš sutuoktuves puokštė kaip ir visa kita yra kruopščiai aptariama ir parenkama. Iš kokių gėlių, kokios spalvos, dydžio, formos bus vestuvinė puokštė, – nemažas rūpestis. Ji derinama ne tik prie suknelės, bet atsižvelgiama ir į žmogaus fizinius duomenis. Retai kada nedidelio ūgio, smulkaus sudėjimo mergina išsirinks didelę stambiažiedę gėlių puokštę ir atvirkščiai. Gėles taip pat deriname ir prie rūbų, ir prie figūros, net ir su metų laiku taip pat deriname. Nors dabar su gėlėm jokios problemos nėra – jų yra daug ir pasirinkimas labai didelis, bet vis tiek vasarą jas parinkti lengviau. Ypač toms nuotakoms, kurios mėgsta natūralumą, kuklumą, nes tuo metu žydi daug mūsų gėlių, o yra ir lauko puokščių mėgėjų. Bet daugiausia vestuvinė puokštė yra užsakoma gėlių salone, iš anksto pasitarus su šios srities stilistu. Nedaug kas laikosi mados nuomonės, kad šiais metais tinka šios gėlės, o kitais anos. Bet kokia gėlė yra visada gražu, o svarbiausia, kad būtent vienokių ar kitokių gėlių mėgėjų tikrai niekas neperkalbės. Jei kam labiausiai patinka rožė, tai jis ją dovanoja kitiems ir mieliausiai ją priima pats.
Kokias gi puokštes pasirenka jaunoji? Turint omeny, kad nuotakos suknelė tradiciškai yra balta, tai ir gėlės dažniausiai pasirenkamos baltos arba švelnių spalvų. Tai rožės, gerberos, orchidėjos, gvazdikai ir begalė kitų kvapniųjų grožybių, kurių pasirinkimas neribotas. Dažnai būna, kad pasirinkus margesnę, t. y. įvairesnių spalvų gėlių puokštę, ji derinama ir prie jaunojo kostiumo, tuomet joje vyrauja tie atspalviai, kokios spalvos yra šis rūbas.
Vestuvių ceremonijos metu jaunasis taip pat visada būna pasipuošęs gėle ar miniatiūrine puokštele, kuri dar vadinama butonjere (pranc.boutonniere). Išvertus iš prancūzų kalbos šis žodis reiškia kilputę, skirtą šiam vyriškajam papuošimui. Todėl ir pati jaunojo vestuvinė gėlė vadinama butonjere. Ji yra prisegama prie kairiojo švarko atlapo arba įleidžiama į kairę viršutinę kišenėlę. Pagal Senovės Graikijos legendą jaunasis prie širdies turėdavo gėlę, kuri saugojo nuo blogų dvasių, besistengiančių išskirti jį su nuotaka. Šios tradicijos laikomasi ir prisimenant viduramžių riterius, kurie mėgdavo nešioti mylimų moterų, tuomet madingai vadinamų damomis, nosinaites, pritvirtintas prie kairiosios šarvų pusės. Taip toks paprotys ir išliko iki mūsų dienų. Paprastai jaunikio gėlė atlape prisegama tokia pati kaip ir esančios nuotakos puokštėje. Bet būna ir kitos rūšies, svarbu, kad spalva tiktų. Jei gėlės smulkios, tuomet galima segti ir po kelias. Kadangi jaunojo vestuvinė gėlė turi ištverti ilgiau, priešingai nei jaunosios puokštė, turėdama garbę būti pamerkta ant iškilmingo stalo, tai jam labai svarbu nepamiršti kas jo atlape, – nepamesti, vestuvinio pokylio metu retsykiais pažvelgti į gėlę ar ji neapvytusi. Tokiu atveju ją būtina pakeisti kita ar bent jau panašia. Pabroliai pagal tradiciją taip pat turi kairėje pusėje prisisegę gėles, tačiau paprastai jos būna derinamos prie savo damų – pamergių suknelių. Įvykus sutuoktuvių ceremonijai, jaunikio butonjerė iš kairės pusės persegama į dešiniąją. Paprastai tai padaro pabrolys. Pagal mūsų vestuvines tradicijas piršlys turi būti tik vedęs, su juosta, perrišta kairėje pusėje. O dešinėje ant švarko atlapo yra prisegta gėlė. Todėl ir jaunasis, po sutuoktuvių ceremonijos tapęs vedusiu vyru kaip ir piršlys, savo vestuvinį papuošimą, meilės simbolį turėtų turėti dešinėje pusėje.
Gėlės vestuvinę šventę lydi nuo pradžios iki pabaigos. Išėjus iš bažnyčios ar santuokų rūmų jaunuosius pasitinka mėtomų gėlių ar jų žiedlapių kilimas. Mašinos, kuriomis vestuvininkai važiuoja į bažnyčią, santuokų rūmus, apvažinėja pasirinktas vietas ir tiltus, taip pat puošiamos gėlėmis. Truputį pabodę kaspinai užleidžia vietą gėlėms. Floristai siūlo begalę puikių, originalių gėlių kompozicijų: įvairių dydžių, formų, spalvų, simbolizuojančių vienokį ar kitokį daiktą ar reiškinį. Jos tvirtinamos prie įvairių vestuvinių automobilių vietų ir tai suteikia šventišką bei gerą nuotaiką ne tik vestuvininkams, bet ir praeiviams.
Vestuvinio pobūvio stalas jaunuosius ir visus svečius taip pat pasitinka su gėlėmis, jis puošiamas natūraliomis puokštelėmis, šakelėmis ir pan. Tuo paprastai pasirūpina fantazijos stoka nesiskundžiantys floristai bei vestuvių organizatoriai. Tokiai šventei kaip vestuvės, – gėlės svarbiausia puošmena.