2006 spalis
Juo žavisi jauni ir seni, moterys ir vaikai. Jo krečiami pokštai nei vieno nepalieka abejingo. Jį pamačius neišsisklaido šypsena nuo veido, nes pajunti nepaprastą jėgą, kuri užvaldo ir pripildo širdį gėrio. Gatvėje sutikę šį žmogų tikrai nenumanytumėme, kokia jo profesija. Jis neišsiskiria iš minios, tačiau tik užsidėjęs grimą tampa nepakartojamu artistu. Jis – Albertas Chazbijavičius – vienintelis klounas su geltona nosimi.
Klounas – profesija ar gyvenimo būdas?
Ir profesija, ir gyvenimo būdas. Būna ir gyvenimiškų situacijų, iš kurių padeda išsikapstyti.
Cirkas, arena, vagonėlis – namai, darbovietė, ar kažkas kita?
Gyvenimo būdas. Čia viskas viename. Retas kuris žmogus gyvena darbe ir dirba, kur gyvena. Retas kuris žmogus gali tai sau leisti. Paprasčiausiai viskas patogu, viskas vienoje vietoje. Čia miegi, čia išeini ir jau dirbi.
Klounystės meno išmokstama ar tai yra įgimta?
Mokytis, aišku, labai daug reikia. Bet ir įgimtų dalykų turi būti. Kai kurie žmonės būna juokingi kokiam nors susibūrime tarp draugų, bet išvedus juos į maniežą jie greitai pasimeta. Turi būti dalelė įgimta, bet mokytis reikia daug.
Kur galima išmokti klounystės meno?
Kaune yra cirko bazė. Ten „Baltijos“ cirkas atvažiuoja, pasistato visus vagonėlius, visą techniką, ten žiemoja. Ateityje ten bus ir cirko mokykla. Šakiuose ir Alytuje yra cirko studijos. Alytuje jau 25 metus, ir aš iš ten išėjęs. Visą savo vaikystę ten praleidau. Klouno darbas cirke yra pats sunkiausias, nes viską turi mokėti. Turi būti ir žonglierius, ir akrobatas, ir magas, ir viskas viename.
Kaip Jūs nusprendėte ir tapote klounu?
Jau nuo vaikystės. Taip jau išėjo, kad vadovas Albertas Riabovas mane pastebėjo gatvėje ir paklausė ar noriu lankyti cirko studiją. O aš sutikau ir nuėjau, visiems vaikams kažkokio užsiėmimo reikia… Galima sakyti, kad rolė ir žanras buvo nuspręsti iš karto. Taip ten išbuvau daugelį metų.
Kaip tapote profesionaliu klounu?
Vienas draugas išvažiavo dirbti į Rygą. O mūsų cirko direktoriui, kuris taip pat yra klounas, reikėjo partnerio. Tuomet mane tas draugas parekomendavo, pasakęs, kad yra perspektyvus klounas. Tai buvo prieš 11 metų. O prieš tai dar 6 metus buvau dirbęs. Profesionaliai manieže dirbu, gyvenu ir duoną iš to valgau jau 11 metų.
Privalomos klouno būdo savybės?
Turi būti geras, turi ta gera energija spinduliuoti. Būna taip, kad išeini dirbti į maniežą, o ten sėdi tik pikti žmonės, tai ir pačiam nemalonu pasidaro. O kada žiūrovas geras, tada ta energija pasikrauni. Atrodo pavargsti, prakaitas bėga, bet tu vaikštai energijos pasikrovęs. Vikrumas, sumanumas, greitumas. Nuo to ir priklauso sėkmė. Kiek turi patirties, kiek esi sumanus. Kuo sumanesnis, tuo didesnė klouno sėkmė. Nes jei bus tik išmokęs ir darys viską automatiškai, tai iškilus komplikuotai situacijai, jis iš jos negalės išsisukti ir bus viskas.
Klouno išorė ir vidus skiriasi vienas nuo kito?
O… visaip būna. Manieže negalima parodyti savo vidaus. Visko būna gyvenime, visokių nelaimių, bet manieže turi dirbti ir žmonėms negali parodyti, kad tau blogai. Dažnai būna ir taip, kad tie patys jumoristai gyvenime ne optimistai, o pesimistai būna, uždaro būdo. Aš gal nelabai toks, bet būna visko. Kuomet užsidedi grimą, tuomet iškart pasikeičia ir vidus, nieko negalvoji apie išorinį gyvenimą.
Ar turite kokių nors labai senų klouno atributų, kurie eitų iš kartos į kartą?
Yra viena batų pora. Man kažkada davė mūsų direktorius, o su jais dar prieš 50 metų dirbo toks Jonas Ramanauskas. Jo vardu Kaune atidarytas cirko muziejus. Tačiau čia, vagonėlyje, jų neturiu. Keliaujant bagažas yra minimalus. Žinoma, renkam ir klounus, su jais susijusią atributiką.
Ar keičiasi klounų mados per daugelį metų (grimas, pokštai, drabužiai)?
Pokštai keičiasi. Sovietiniais laikais buvo vienos problemos, buvo ir pokštai pagal tas problemas. Dabar kitos problemos, dabar pokštai pagal tas problemas. Pokštai keičiasi. Apranga irgi keičiasi, ryškesni tampa. Anksčiau buvo sunku, ką nors gauti, todėl apranga, kostiumai buvo paprastesni. Dabar medžiagų pilna, visko pilna, idėjų pilna. Sekam ir pasaulio madas, važiuojam į pasaulio čempionatus, festivalius. Ir patys dalyvaujam, ir kaip žiūrovai nuvažiuojam pasižiūrėti. O mano grimas nesikeičia jau daugelį metų. Nosis taip pat nesikeičia.
Kokie privalomi klounų atributai, be kurių klounas yra ne klounas?
Grimas… Batai… Nosis… Galima sakyti, kad visas kostiumas. Nes jumoristu gali būti ir be kostiumo, o klounas yra klounas tik su kostiumu.
Ar gatvės minioje galima atskirti klouną?
Jie neišsiskiria iš minios. Jei nežinočiau, tai tikrai neatskirčiau.
Kaip žmonės reaguoja į žmogų, kurio profesija klounas? Ar nesijaučia iš karto priklijuojama etiketė?
Viskas priklauso nuo žmonių mentaliteto. Vieni etiketę užlipina, nesuprasdami cirko specifikos. O kiti normaliai reaguoja. Net domisi. Tenka išgirsti ir prašymų ne vietoje. Visko būna.
Koks Jūsų drabužių stilius gatvėje?
Laisvas. Tikrai nėra jokių klouno akcentų. Nesistengiu išsiskirti iš minios.
Patys mylimiausi daiktai, esantys Jūsų vagonėlyje?
Pats vagonėlis yra tas daiktas. Čia yra viskas, ko reikia: tualetas, dušas, internetas, skalbyklė, televizorius.
Kiek laiko praleidžiate prie veidrodžio prieš pasirodymą?
Pusantros valandos. Galima būtų ir prieš 30 minučių, ir prieš 15 minučių pradėti – suspėčiau. Tačiau nesinori skubėti, kada skubi, tai kažką pamiršti, kažko neuždedi, neužtepi, neužvedi, nutrini, tada dar blogiau pavyksta. Grimą darau 15-20 minučių, tada rengiuosi. Mėgstu viską daryti ramiai.
Iš kur išmokote grimo meno? Kur gaunate reikiamų priemonių?
Reikia žiūrėti, ieškoti, domėtis. Pats grimas pakankamai brangus. Anksčiau jo nebūdavo, viską pirkdavom užsienyje. Dabar jau galima rasti ir Lietuvoje. Būna ir taip, jog kas nors atveža. Kiekvieną sezoną kokia nors spalva pasibaigia, todėl reikia pasipildyti. Pagrindinės spalvos yra juoda, balta, raudona. Baltos spalvos dėžutę turiu jau penkerius metus.
Receptas: kaip tapti nepakartojamu klounu?
Viskas priklauso nuo žiūrovo ir, žinoma, nuo pačio darbo principų. Nuo klounadų, kaip jas pateiksi.
Kiek turite kostiumų, batų porų, nosių?
Nosis viena vienintelė jau 12 metų ir ji yra geltona, o ne raudona kaip visų klounų! Vieną kartą aš užsidėjau raudoną nosį, tai akys žvairuoti pradėjo, nes aš ją pradėjau matyti. O prie šitos aš pripratęs, aš jos nematau. Kostiumus keičiame dažnai. Turiu dvi poras pagrindinių kostiumų. Nes būna, kad plyšta, apsilaistai, tai reikia turėti atsarginį. Šiaip kostiumų yra kiekvienai klounadai po atskirą. Batų… labai gerus meistrus radom, kurie siuva. Su vienais batais nuolatos dirbi, su kitais kažkur važiuoji, saugai.
Ar pasirodymo metu improvizuojate, ar visi judesiai išdirbti iki smulkmenų?
Automatiškai yra išdirbta, turi būti išdirbta. Bet kiekvienas pasirodymas yra improvizacija. Tema yra, bet dirbant su žmonėmis negali nieko numatyti. Improvizuoji visada, visada. Kas ir kaip darysis niekada nežinai. Turi turėti greitą reakciją, turi kiekvieną kartą greitai kažką sugalvoti, kad nestovėtum, kad žmonės nesuprastų, kada įvyko klaidos.
Ar jaučiasi konkurencija tarp klounų?
Ne. Labai trūksta klounų visoje Europoje. Visus kviečiame eiti mokytis šio amato. Labai labai trūksta gerų klounų. Todėl konkurencijos nėra.
Kodėl klouno nosis dažniausiai yra raudona?
Nežinau. Todėl, kad išryškintų išraišką, kad žmonės matytų, jog nosis uždėta, kad iš toli matytųsi. Nežinau. Gal grimo anksčiau nebuvo, tai nosį uždėdavo. Tikrai nežinau…
Iki kokio amžiaus galima būti klounu?
Ilgai. Bet kiekvienas atlikėjas turi jausti, kada jam išeiti. Nes būna taip, jog žmonės nesijuokia, o jiems gaila būna. Nėra apribojimo. Nėra nustatytos ribos. Reikia pačiam jausti savo ribą, kada žmonės gali pradėti gailėtis.
Iš kur gaunate savo pasirodymų drabužius? Kas juos kuria? Kas juos siuva?
Modelius galvojame patys. Kiekvienas pagal savo kūno sudėjimą. Patys ir siuvamės. Man žmona siuva. Patys pridedame kažką, kažką nuimame. Sovietų Sąjungoje buvo visa cirko industrija, ir dabar Rusijoje yra. Tada visko buvo, ir kostiumėlių, ir siuvėjų, ir dizainerių. Reikėdavo tik ateiti ir paprašyti. Viską gaudavai nemokamai.
Ar pasaulyje yra klounams skirtų parduotuvių?
Užsienyje yra nemažai parduotuvių, ypač Vokietijoje, senojoje Europoje. Senojoje Europoje apskritai cirko menas labai vertinamas ir tolygiai eina su visais. Yra parduotuvių, žurnalų ir viso kito. Maskvoje yra daug specializuotų, klounams skirtų, parduotuvių.
Ar įmanomas cirkas be klouno?
Turbūt ne. Pačio cirko ir simbolis yra klounas.