Prie Marso artėja kometa

2013 balandis

01_Prie_Marso_arteja_kometa_C_2013_A1 02_Prie_Marso_arteja_kometa_C_2013_A1

Pagal specialistų paskaičiavimus naujoji 2013 metų pradžioje aptikta Saiding Springo (C/2013 A1) kometa gali sukelti netikėtų pasekmių Marsui. Penkiasdešimties kilometrų skersmens dangaus kūnas 2014 m. spalio 19 d. priartės prie Marso, kokiu nuotoliu, tiksliai nežinoma, nes duomenys keičiasi vos ne kasdien. Kokios bus pasekmės, neaišku,  tačiau kai kurių mokslininkų nuomone, dviejų dangaus kūnų susidūrimo tikimybė gana didelė. Jei taip, tai kaip tai gali paveikti Raudonąją planetą? Nuomonių ir spėlionių daug ir įvairių: Marso paviršius gali skilti, jis gali pakeisti savo kryptį, gali įvykti klimato kaita, jo paviršiuje gali atsirasti vanduo, neatmetama galimybė, kad sprogimo atveju galia paveiks tektonikos procesus ir prasidės ugnikalnių aktyvumas.

Artėjančios kometos paviršiuje yra didelis kiekis vandenilio, todėl prognozuoti gana sudėtinga. Kai kurių mokslininkų nuomone, susidūrimas, jei jis įvyktų, Marsui būtų labai pavojingas – išsiskirtų energijos panašiai tiek, kaip įvykus labai galingam termobranduoliniam sprogimui. Be to, jei kometa ledinė, tuomet visas joje esantis vanduo patektų ant Marso paviršiaus. Tačiau tokiu atveju, dėl labai praretintos atmosferos, jis sublimuosis ir pavirs į ledą, kurio ir taip Marse yra nemažas procentas. Labiausiai tikėtina, kad Raudonosios planetos paviršiuje liks ,,randai“, kuriuos jau paliko didelis asteroidas, susidūręs su Marsu. To pasekoje planetos paviršiuje yra didžiulis kanjonas, kurio ilgis siekia šimtus kilometrų. Pagal kai kurių mokslininkų skaičiavimus, artėjantis pavojus lygus dvidešimčiai milijardų megatonų sprogimo galiai. Tačiau primenama, kad dėl didelio atstumo Žemei pavojus negresia. Ją įtakoja Saulė ir Mėnulis, o dėl Marso jaudintis neverta.

Naująją kometą atrado ,,kometų medžiotojas“, mokslininkas Robertas Maknautas (Robert McNaught) 2013 m. sausio 3 d. Australijos Naujojo Pietų Velso observatorijoje. Jo sąskaitoje yra atrastos 74 kometos ir 467 asteroidai.

Atradimo momentu kometa C/2013 buvo toli už Jupiterio orbitos. Aptikus ją, astronomai, remdamiesi Catalina Sky Survey duomenimis, preliminariniais apskaičiavimais nustatė jos trajektoriją. Paaiškėjo, kad kometa artėja prie vidinės Saulės sistemos dalies hiperboline orbita daugiau kaip 35 kilometrų per sekundę greičiu. Astronomas Robertas Matsonas (Robert Matson) mano, kad galimo susidūrimo metu, lyginant su Marso, kometos greitis būtų apie 56 kilometrus per sekundę. Tokie susidūrimai įvyksta kartą per milijardus metų. Bet jeigu susidūrimas ir neįvyktų (kas labiausiai tikėtina pagal įvykių eigą), tai būtų vienas iš svarbiausių astronominių reiškinių per tūkstantmetį.

03_Prie_Marso_arteja_kometa_C_2013_A1_iliustracija_Joseph_Brimacombe 04_Kometos_C_2013_A1_trajektorija_Saltinis_Nasa_JPL

R. Matson pridūrė, kad Marsas neturi apsaugos, todėl dulkių mikrodalelytės bombarduos jo paviršių, o tai turės neigiamos įtakos visų marsaeigių darbui. Norėdami išnagrinėti Marso atmosferos būklę, prieš 30 dienų iki artimiausio kometos ir Marso suartėjimo, į Marso orbitą bus paleistas tarpplanetinis zondas Maven. Pasak mokslininkų, zondas padės tirti, koks kometos atmosferos poveikis Marsui.

Niekas dar nenuspėja ar nepakeis iš gilaus kosmoso atskriejusi kometa C/2013 A1 savo trajektorijos. Tai gana retas reiškinys, yra žinomos tik keliasdešimt kometų su hiperboline trajektorija. Jei kometa išvengs susidūrimo su Marsu ir nuskris toliau į šaltas, tolimo kosmoso gelmes, tai beveik neabejotina, kad ji niekada nesugriš – tai bus mūsų vienintelis šansas ją pamatyti.