2011 lapkritis
Miegas yra svarbiausias žmogaus pailsėjimo būdas, kuris suteikia sveikatą ir grožį, be miego mes paprasčiausiai negalėtume efektyviai dirbti, gyventi ir … šypsotis. Jo metu ilsisi ne tik kūnas, bet, svarbiausia, galvos smegenys – mūsų protas. Įtemptas laikmetis, skubėjimas, stresai, net ir patys paprasčiausi buitiniai rūpesčiai nuvargina taip, kad dienos pabaigoje norisi kažkur pabėgti, pasislėpti, pabūti ramybėje. Tai mums garantuoja geras ir ramus miegas. Tik jo metu mes pailsime ir užmirštame dienos įtampą. Tai greičiausiai taikoma užimtiems bei dirbantiems žmonėms. Normalus įprastas darbo ritmas, darnus asmeninis gyvenimas netrukdo miegui atlikti savo funkcijų. Tačiau, jei darbe iškyla nesklandumai ar šiaip kokios gyvenimiškos problemos, į kurias labai jautriai reaguojame, tuomet dažniausiai į tai reaguoja ir mūsų miegas. Turbūt nėra maloni ta bemiegė naktis, kai ryte reikia keltis ir vykti į darbą. Nemiegojęs žmogus visada yra silpnas, jaučiasi tarsi apsvaigęs, kyla jaudinimasis dėl darbo, nes nuo nemigos priklauso ir jo kokybė. Teko girdėti pasakojant, kad nuvykęs pokalbiui dėl darbo į vieną nemažą prestižinę firmą, žmogus išgirdo klausimą, kuris jį tuo metu nustebino. Jo paklausė kelintą jis gula, kiek valandų išmiega, ar miega gerai. Bet šis klausimas turi ir paprasčiausią atsakymą – darbdaviui netinka neišsimiegojęs darbuotojas, jis paprasčiausiai neatliks savo pareigų kokybiškai, visai nepriklausomai nuo to, kokį darbą jis dirbtų. Kam gi reikalinga sekretorė surūgusiu veidu ar banko darbuotojas, painiodamas skaičius. Pasirodo, kad nemiga gali gadinti ne tik sveikatą, bet ir trukdyti norint susirasti darbą.
Nemiga taip pat kenkia ir grožiui, nes po tokios nakties žmogus yra pavargęs, be jokios energijos. Visa tai atsispindi ne tik jo laikysenoje, bet pirmiausia veide. Ryte veidrodyje matome ne save, o kažkokią pavargusią, nepažįstamą asmenybę. Prisipažinkime, kad ir pasidažyti, puoštis net nesinori. Galvoji tik kaip greičiau išgerti puodelį kavos ir ,,atbūti“ dieną darbe, na, o vakare anksčiau gulti ir išsimiegoti. Bet, deje, pasitaiko ir ilgesnių nemigų nei viena naktis. O tada ir ratilai po akimis gali atsirasti. Pirmiausia reikia ieškoti priežasčių, po to priemonių. Paprasčiausias būdas yra ramiai apgalvoti esamą dirginančią situaciją, nusiraminti ir galvoti tik apie tai, kad neįvyko nieko baisaus, rytoj bus geriau, o be to, besijaudindami mes nieko nepakeisime. Patariama prieš gulant ramiai išgerti šiltos arbatos, pažiūrėti pramoginę laidą arba paprasčiausiai su kuo nors paplepėti apie neesminius dalykus. Tai irgi ramina. Ir stengtis galvoti, kad rytoj ryte viskas atrodys kitaip, pailsėjus vis tiek rasime tinkamą sprendimą. Taip mąstant miegas ateis greičiau.
Bet reikia pripažinti, kad dirbantis žmogus rečiau susiduria su nemigos problema. Bet kokia veikla nuvargina žmogų ir jis anksčiau ar vėliau užmiega. Dažniau nemiega nedirbantys, daug laisvo laiko turintys žmonės. Tuomet vis tiek reikia užsiimti kažkokia veikla, išbandyti vieną, kitą užsiėmimo būdą, kuris sudomins ir, net jei jis ir neatneš finansinės ar visuomeninės naudos, neturėsime rimtesnių problemų su miegu. Jei gyvenimiškos tiesos nepadeda – kreipiamės į gydytoją, be jo nurodymų ir patarimų jokių migdomųjų vaistų nepatartina vartoti.
Tad grįžtame prie grožio. Na, jeigu ir nemiegojai šią naktį – vis tiek privalai gerai atrodyti, drąsiai atsikelti, palįsti po vėsiu dušu, veidą apšlakstyti šaltu vandeniu ir prie karštos arbatos ar kavos puodelio ramiai pasėdėti prieš ,,kelelį“. Nusiteikime, kad ši diena bus sėkmingesnė ir išsispręs mūsų problemos. Vienas kovos su nemiga būdų – savęs raminimas, jis gali būti efektyvesnis už tabletę.