Mėnulio paslaptys

2013 gruodis

Ar Mėnulis ne visada buvo Žemės palydovas? Seniausiuose Kinijos astronomų raštuose (datuojamuose X-XI a. prieš m.e.) yra dangaus aprašymai, tačiau juose nėra paminėtas Mėnulio buvimas. Galbūt jis ir neegzistavo? Pasirodo, kad nei viename senovės žemėlapyje (prieš 10-11.000 metų) Mėnulis nėra pažymėtas. Daugelis šiuolaikiškų astrofizikų, remdamiesi savo moksliniais tyrimais ir skaičiavimų rezultatais, kelia prielaidą, kad Mėnulio atsiradimas Žemės orbitoje sukėlė tokias kataklizmas, kaip Didysis tvanas. Jis viena ar kita forma yra minimas visose senovės civilizacijų religijose. Ir tik vėliau, po Mėnulio atsiradimo Žemės horizonte, daugelyje pasaulio šalių gimė pasakojimai apie atskrendančius dievus ir būtybes iš Naujojo pasaulio.

Senovės majų piešiniuose yra pavaizduoti dievai, nusileidžiantys iš Mėnulio, Kaukazo mituose minimi ,,geležinių būtybių” atvykimas iš Mėnulio. Taigi, galima teigti, kad Mėnulis pas mus atvyko iš kosmoso. Bet ar tai yra tik mažas paprastas palydovas ar kažkas visiškai kitas? Praėjusio amžiaus 70-aisiais metais žymus Rusijos astrofizikas Josifas Šklovskis (rus. Иосиф Самуилович Шкловский) išreiškė nuomonę, kad Mėnulis gali būti begyvybinis svetimos civilizacijos laivas, nepralaidus kosminis zondas.

1968 metais JAV Aerokosmonautikos agentūra paskelbė Mėnulio anomalijų katalogą. Katalogas apima keturis stebėjimo šimtmečius! Jame 579 ryškiausių anomalių pavyzdžių, į kuriuos paaiškinimo iki šiol nėra. Dar 1940-aisiais matomoje Mėnulio pusėje ties Ramybės jūra ir kitose jo vietose buvo pastebėti šviečiantys taškai, judantys nuo 2 iki 7 km per sekundę greičiu. Pastebėti ne tik judantys šviečiantys objektai, bet ir keistos geometrinės figūros, nykstantys krateriai, ilgėjančios tranšėjos, atsiradimas ir išnykimas kažkokių sienų ir t.t. 1995 m. britų žurnalas Flying Saucer Review (N2) paminėjo vieno mokslininko nuomonę, kad Mėnulis gali būti ,,svetima stotis”, stebinti gyvybę Žemėje.

,,Mėnulyje rasta nežinoma senovės civilizacija”. Tai pareiškė buvę du NASA darbuotojai. 2007-ais metais Kenas Džonstonas (Ken Johnson), vadovavęs NASA fotografijos skyriui ir vadybos konsultantas Ričardas Hoglandas (Richard C. Hoagland) pranešė sensacingą naujieną apie 1969 metais astronautų aptiktus ir nufotografuotus Mėnulyje dirbtinės kilmės senovinius griuvėsius. Jų nuomone, užfiksuoti kadrai byloja apie proto buvimą Mėnulyje. Nuotraukose užfiksuotos stiklinės sferos, neaiškių pastatų griuvėsiai, neįtikėtina, bet panašu į pilis ir bokštus, kurie tarsi plevena virš Mėnulio paviršiaus. Kaip teigiama, Kenas Džonstonas, atleistas iš NASA, nusprendė išslaptinti kadrus, kuriuos turėjo sunaikinti dar daugiau nei prieš keturiasdešimt metų. Jis taip pat teigė apie žinomą antigravitacijos paslaptį.

NASA paslapčių atskleidimo atvejų pasitaiko vis dažniau, tačiau jos paprastai prasisunkia į dienos šviesą be nuorodos į informacijos šaltinį, taip kaip kosmoso agentūros darbuotojai, matomai, bijo atleidimo iš darbo. Kartais informacija pateikiama ir viešai. Pavyzdžiui, 1969 metais milijonai televizijos žiūrovų matė astronautų ir kontrolės centro neatpažintų skraidančių objektų aptarinėjimus. Du švytintys objektai sekė Apollo 12 net 150.000 mylių, po to jie apskriejo apie Mėnulį tris kartus lydėdami Žemės kosminį laivą. Erdvėlaivio vadas palydovo paviršiuje padarė nuotrauką, kurioje matėsi neatpažintas skraidantis objektas, atsispindėjęs astronauto Alan Bean skafandro plokštelėje. Didinant nuotraukas paaiškėjo, kad ateivių erdvėlaivis pagamintas iš skaidrios medžiagos, panašios į stiklą. Ir tai ne vienintelis atvejis: 1971 metais keistą objektą Mėnulyje matė ir astronautas Alfred Worden: Milžiniškas skraidantis objektas judėjo Mėnulio paviršiumi. Sekančiais metais astronautai Dyuik ir John Young Mėnulio kalnuose pastebėjo judančius objektus. Jiems pavyko juos gana kokybiškai užfiksuoti teleobjektyvu. 1973 metais NASA vadovybė pripažino, kad apie 25 astronautai iš tikrųjų matė nežinomus skraidančius objektus.

Kenas Džonstonas ir Ričardas Hoglandas Jungtinėse Valstijose yra dažnai vadinami  astronomais-maištininkais su turtinga vaizduote. Ir iš tikrųjų, tai, apie ką jie pasakojo Vašingtono spaudos konferencijoje, labai jau panašu į fantastiką. Mokslininkai teigia, kad Mėnulyje aptikti labai senos ir, matyt, nežemiškos civilizacijos pėdsakai. Jie mano, kad NASA apie tai žinojo seniai, tačiau informacija buvo įslaptinta. Tačiau įrodymai yra fotomedžiagoje. Ją padarė patys astronautai. Kenas Džonstonas sako, kad vaizdų kokybė nėra gera ir tai suprantama, nes jie padaryti daugiau nei prieš keturiasdešimt metų ir dar kosmose.

Kodėl Kenas Džonstonas ir Ričardas Hoglandas nusprendė apie tai kalbėti praėjus daugiau nei keturiasdešimt metų? Dar 1996 metais vykusioje Nacionalinio spaudos klubo konferencijoje Vašingtone K. Džonstonas pranešė, kad NASA vadovybė įsakė sunaikinti šias nuotraukas Apollo programos metu. Tačiau, nepaisant to, jis fotomedžiagą  išsaugojo kaip įrodymą apie nežemiškos civilizacijos buvimą Mėnulyje.

Vienas iš 1969 metais išsilaipinusių astronautų Mėnulyje buvo Edgaras Mitčelas (Edgar Mitchel). Kaip teigiama, jis vaikščiojo palydovo paviršiumi devynias valandas. Praėjus daugeliui metų, kai įvairiose NASA svetainėse pasirodė nuotraukos, apie kurias kalbėjo K. Džonsonas dar 1996-aisiais, jis nusprendė prabilti. Edgaras Mitčelas sako, kad ilgą laiką tylima buvo ne dėl baimės netekti darbo, bet dėl to, kad į tai niekas rimtai nereagavo.

Dėka interneto žmonės visame pasaulyje gali netrukdomai lankytis NASA svetainėse ir tie, kuriems tuo metu pritrūko drąsos kalbėti, daugelis pastaruoju metu atskleidžia Mėnulio vaizdų tiesą įvairiose kosmoso agentūros svetainėse. Tai nuotraukos su rezoliucija. Jos patvirtina tai, apie ką kalbėjo Kenas Džonstonas dar 1996 metais. Mokslininkų nuomone, NASA slėpė visą šį laiką tikrąjį Mėnulį, o projektas ,,Apollo” patvirtino kažko buvimo jame.

Kad Mėnulis nėra paprastas mūsų palydovas, tvirtina kai kurie mokslininkai. Viena iš hipotezių, kad tai milžiniškas erdvėlaivis, patyręs katastrofą ir senovėje buvo priverstas ,,parkuotis” prie Žemės ,,kapitaliniam remontui”. Juk natūralūs kosminiai kūnai su daugiakilometriniu apsauginiu paviršiumi, mano kai kurie mokslininkai, yra saugiausia ir labiausiai patikima transporto priemonė tarpplanetinėms kelionėms. Ši versija, skirtingai nuo kitų, paaiškina daugelį Mėnulio fenomenų: Ir neįprastai plokšti daugumos daugiakilometrinių kraterių dugnai (susidaro įspūdis, kad palyginus ploname išoriniame apvalkale yra labai patvari sfera), ir kažkokių struktūrų griuvėsiai-dalys. 70-ųjų pabaigoje seismografo pagalba buvo atlikta kompiuterinė metalo analizė, iš kurio turi būti sudarytas Mėnulio branduolio apvalkalas. Matuojant šios medžiagos garso greitį, ekspertai priėjo prie išvados, kad ji sudaryta iš nikelio, berilio, volframo, vanadžio ir kai kurių kitų elementų. O geležies yra gana mažai. Tokia sudėtis būtų idealus apvalkalas, kuris apsaugo nuo mechaninių pažeidimų, taip pat ir korozijos. Ir tik šis vienas tyrimas parodė, kad neįmanoma, jog toks apvalkalas susidarytų natūraliu būdu!

Seismografai užfiksavo vieną minutę trunkančius signalus, pasikartojančius kas 30 min., sklindančius iš Mėnulio gelmių, maždaug iš 960 kilometrų gylio. Galbūt tai užprogramuotas, besimaitinantis šilumos ar kita energija prietaisas, siunčiantis signalus?

Astronomai Mėnulio paviršiuje laikas nuo laiko pastebėjo sklindančias dujų sroves, kurios iš karto išsisklaido. Viena hipotezė teigia, kad šį efektą sukelia hipotetinio erdvėlaivio, kurį mes vadiname Mėnuliu, vis dar aktyvus nežinomas energijos šaltinis.

Mėnulio paviršius yra labai panašus į vienodai subombarduotą teritoriją. Bet neįmanoma, bent mažai tikėtina, kad vienodo dydžio ir masės meteoritai išmuštų Mėnulio paviršiuje taisyklingai išdėstytus kraterius. O Mėnulyje jų daug…

Mėnulis vis labiau kelia žmonijos susidomėjimą. JAV Mėnulio programos – ,,Rangers”, ,,Serveytory”, ,,Orbiter”, ,,Apollo”, padarė daugiau kaip 150.000 nuotraukų, vaizduojančias paslaptingus objektus ir struktūras Mėnulyje. Šiandien NASA neskleidžia šios informacijos. Įvairūs mokslininkai studijavo ir studijuoja Mėnulį savo interesų rėmuose, bet vieningo vaizdo-apibendrinimo nėra. Įvairūs optiniai ir judantys reiškiniai Mėnulyje daugelį kartų buvo užregistruoti. Ir nors jie netelpa į mūsų supratimo rėmus, tačiau negalima atmesti galimybės, kad daugelis reiškinių yra už mūsų sąmonės ribų. Kodėl mes negalime pripažinti intelekto egzistavimą švarios energijos forma? Juk teoriškai jo formoms ribų nėra! Taigi Mėnulis neskuba atskleisti savo paslapčių.