2011 lapkritis
Versalis, Prancūzija
Netoli Paryžiaus yra unikalus senovinių kvepalų muziejus. Prancūzai jį vadina aromatų biblioteka L’Osmothèque. Čia yra saugomi vieni rečiausi ir geriausi istoriniai parfumerijos šedevrai, kurių kolekcija ne bet kas gali pasigirti. Tai kvepalai iš senovės, turintys nepakeistas ir saugomas pradines savybes: pvz. Le Chypre (Coty, 1917 m.), Le Parfum Ideal (Houbigant, 1900 m.), Iris Gris (Jacques Fath, 1947 m.), L‘Eau de Lubin (1798 m.) ir daugelis kitų. Šis muziejus gali pasigirti net Senovės Romos, viduramžių laikų kvepalais.
Įkurti senovinių kvepalų muziejų garsiam prancūzų parfumerijos specialistui Jean Kerleo įkvėpė meilė ir pagarba parfumerijos kūrybos istorijai. Šis žmogus buvo garsaus Jean Patou fabriko Prancūzijoje parfumerijos linijos vedantysis. Savo svajonę – įsteigti senovinių kvepalų saugyklą, įgyvendinti ją jam pavyko ne iš karto. Reikėjo lėšų, palaikymo. Tačiau sponsorių atsirado, be to, žymiausi parfumerijos išradėjai ir gamintojai siuntė ir siunčia L‘Osmotheque naujausius aukštos kokybės pavyzdžius iš viso pasaulio. Aromatų gamintojai laiko garbe, kad jų kūriniai patenka būtent čia, kur yra gerbiami, saugomi ir tyriami. Kasmet L‘Osmotheque bibliotekos archyvas pasipildo daugiau nei šimtu eksponatų. Ši kvepalų biblioteka buvo atidaryta 1990 metais. Tuo metu ji turėjo apie keturis šimtus įvairių aromatų, saugomų specialiose kolbose ir buteliukuose, šiuo metų jie skaičiuojami jau per kelis tūkstančius. Daugumoje tai kvepalai, pagaminti Prancūzijoje, tačiau čia galima pamatyti ir pakvėpinti kvepalus iš JAV, Japonijos, Italijos, Vokietijos, Ispanijos, Rusijos. Šios šalys bene pagrindinės, siunčiančios į L‘Osmotheque biblioteką savo aukščiausios kokybės parfumerinius gaminių pavyzdžius.
Kiekvienas gautas naujas eksponatas čia yra kruopščiai patikrinamas, išbandomas ir nustatoma kokią vietą jis užims muziejuje. Tai atlieka profesionalių parfumerijos specialistų komisija. Ji tiria, tikrina pateiktų pavyzdžių chemines savybes, nustatinėja iš kokių ir ar tikrai iš gerų, aukštos kokybės medžiagų yra pagaminti. Bet, turint omeny, kad išradėjų ir gamintojų kvepalų kūrimo, išgavimo formulė yra komercinė paslaptis, tyrimo rezultatai yra griežtai saugomi. Ir tik tada, kai praeina penkeri metai nuo aromatų pasirodymo dienos visuomenei, apie vienus ar kitus kvepalus besidomintys gali sužinoti daugiau. Bet pasitaiko, nors gana retai, kad kvepalų paslaptis, teisė į ją, būna perduodama L‘Osmotheque parfumerinės laboratorijos specialistams. Pvz., jei išradėjai nutraukia savo parfumerinės firmos gamybinę veiklą ar palikuonys, gavę šios srities palikimą ir neužsiimantys tokia veikla. Bet pasitaiko ir taip, kad kvepalų pateikėjai palieka čia ir aromatų formulę, pasitikėdami L‘Osmotheque dirbančiais žmonėmis.
L‘Osmotheque ne tik saugo ar išgauna naujus kvapus – šio nedidelio muziejaus laboratorijoje yra atgaivinami ir senieji, jau beveik pamiršti parfumerijos šedevrai. L‘Eau de la Reine de Hongrie – XIV amžiaus aromatas, kurį atkūrė kvepalų profesionalas Jean Kerleo pagal archyvinius šaltinius. Čia naujus laikus išvydo ir Napaleono mėgiamas odekolonas, kurį, pasak istorinių šaltinių, prancūzų imperatorius mėgo nešiotis specialioje įsiūtoje aukšto bato kišenėje. Didelį dėmesį L‘Osmotheque specialistų komanda skiria XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios prancūzų kilmės kvepalams atgaivinti. Legendiniais F. Millot, Coty ir Houbigant aromatais galima žavėtis ir mūsų dienomis.
L‘Osmotheque nepasižymi savo ypatinga finansine padėtimi, tad problemų – kaip išsaugoti šį unikalų muziejų, iškyla. Kvepalai reikalauja ypatingų sąlygų ir priežiūros. Šiuo metu visos talpos su parfumeriniais aromatais yra saugomi specialiai tam įrengtame pusrūsyje, čia yra pastovi 12 laipsnių temperatūra pagal C.
Parfumerijos žinovai ir specialistai teigia, kad tik čia Prancūzijoje, Versalio L‘Osmotheque bibliotekoje – muziejuje galima pajusti tokią didelę aromatų įvairovę, o ypatingai senovinių šedevrų, kurie yra kruopščiai saugomi ir prižiūrimi ateinančioms kartoms.