2011 birželis
Niekas nepaneigs, kad vestuvės – pati gražiausia šventė žmogaus gyvenime. Tai baltai pasipuošusi jaunoji, jaunikis, daug gėlių ir šypsenų. Didingai grojant Mendelsono maršui ne vieno akyse sužiba ašaros. Kodėl nežinome, bet tai sujaudina kiekvieną stebint šią ceremoniją. Būtent tą akimirką, kai duodamas pasižadėjimas bendram gyvenimui, abiejų žmonių širdyse pulsuoja tik geri, tikri jausmai.
Daugelis šiais laikais gyvena šiaip kartu ne po vienerius metus. Anksčiau buvo įprasta tik po vestuvių viešai gyventi vienuose namuose. Dabar viskas kitaip. Gal tokia mada, gal ir ne. Bet dauguma gyvena nesusituokę ilgą laiką. Gal ir gerai, kad žmonės neskuba į santuokų rūmus, duodami laikui nuspręsti kaip pasielgti teisingai, nesuklysti. Reikia gerai suprasti vienas kitą, patikrinti jausmus. Juk žmonės ateina iš skirtingų šeimų, yra skirtingo auklėjimo, pažiūrų, net kultūros. Todėl labai sunku per trumpą laiką pažinti vienas kitą. Išorinis grožis ne viskas, tai tik fasadas ir negalime iš karto pamatyti kas po juo slypi. Nereikia trumpalaikių santuokų, nereikalingų ašarų ir išgyvenimo. Šeima turi būti tvirta ir stabili.
Santuoka – formaliai įteisintas gyvenimas kartu. Visur ir visada vedusi pora atrodo solidžiau.Tuo labiau jei yra vaikų. Niekas neužginčys, kad vaikelis turi gimti turėdamas tėvelį ir mamytę, gal vardo dar nežinodamas, bet pavardę – būtinai. Dar negimęs kūdikis turi teisę į savo vietą gyvenime. Gal dėl to ir svarbu, kad vaikas gimtų santuokoje. Aišku viena, kad vedybos tai meilės patvirtinimas, garantas dėl savo ir savo vaikų ateities, net dėl ramios senatvės.
Vestuvės gražu bet kuriuo metų laiku. Žiemą, kai spindi baltas sniegas, iš santuokų rūmų laipteliais nulipanti laiminga pora atrodo įspūdingai. Ilga balta suknelė, ant pečių trumpi kailinukai, išdidus jaunasis. Plojant svečiams, pokšint šampanui, puokštė gėlių nuotakos rankose tarsi sako: man nešalta, nes jaunųjų širdyse – meilė.
Šiaip vestuvės populiariausios yra vasarą. Kai šilta, be abejo, pasirinkimas yra daug didesnis, kur ir kaip švęsti vestuves: gamtoje prie ežero, upės ar jūros, restorane, namie ar užsienyje. Daugelis mėgsta kaimo turizmą, nuomoja ar net turi savo sodybą. Jei ji yra prie vandens – idealu. Ir ypač, jei vestuvės tęsiasi keletą dienų, nes sodyboje visada atsiras vieta svečiams apnakvyndinti. Jei geras oras, pokyliai paprastai vyksta lauke po atviru dangumi, čia daugiau erdvės. Dėl to vestuvės sodyboje labai populiarios ir mėgiamos. Problemų jokių, nes, klestint kaimo turizmui, pasirinkimas išsinuomoti tinkamą vietą didelis.
Kas nori švęsti tik vieną dieną, dažniausiai pasirenka restoraną, klubą. Čia patogu, nes nereikia rūpintis nei vaišėmis, nei muzika.
Didelis ačiū laikmečiui, nes atsirado vestuvių planuotojai ir organizatoriai. Jie pasirūpina, kad artimi žmonės, o tuo labiau jaunieji, tokią atsakingą dieną nebūtų pavargę, kad jiems nerūpėtų įvairūs smulkūs rūpesčiai nei prieš vestuves, nei jų metu. Profesionalūs vestuvinio darbo žinovai viską apskaičiuoja iki smulkmenų, numato įvairiausias nenumatytas situacijas. Jie parūpina šventės vietą, pramoginę programą, gali būti šalia nuo pat pradžių iki galo. Tenka net patarinėti kaip apsirengti vestuvių dieną, į kokią kirpyklą kreiptis, ar net kokios spalvos kaklaraištį užsirišti, o ką jau bekalbėti apie piršlį – juo irgi dažnai tenka pasirūpinti. Pasak Evaldo Leskausko, dirbančio jau daug metų šioje srityje, turinčio didelę vestuvių organizavimo bei planavimo patirtį, vestuvių planuotojas ir organizatorius pirmiausia turi būti geru psichologu, mokėti kalbėtis su žmogumi, o svarbiausia gerai išklausyti jį. Reikia suprasti ko norima ir ko tikimasi iš šventės. O tik po to galima būti patarėju ir organizatoriumi. Juk kiekvienas nori atšvęsti savo vestuves taip kaip nori ir, be abejo, pagal galimybes. Geri darbo įgūdžiai, nemaža patirtis Evaldui Leskauskui suteikia galimybę padaryti vestuvinę šventę įspūdinga ir nepakartojama.