2006 rugpjūtis
Jis – Aleksandras Pogrebnojus. Tituluojamas vienu garsiausiu mados kūrėju Lietuvoje. Visų liaupsinamas, keliamas į viršūnę. Apie jį patį ir jo kūrybą rašoma įvairiuose pasaulio mados žurnaluose, tiesiog užkeltas ant pjėdės stalo jau ne vienerius metus. Tačiau!… Tik pabendravus su šiuo žmogumi supranti, kad jis nėra toks ypatingas, kokiu jis pristatomas žurnalų puslapiuose. Jis kandus, arogantiškas, ekscentriškas, nežinia ar išmano bent šiek tiek etiketo taisyklių, save kelia aukščiau už kitus, visiškai negerbia aplinkinių. Galbūt žymus žmogus gali tai sau leisti, bet vis dėlto egzistuoja bent elementarios žmogiškumo ir žmoniškumo taisyklės…
Aš esu… (penkiais žodžiais apibūdinkite save)
Aleksandras. Daugiau nieko negaliu pasakyti. Koks esu, toks esu – viskas. Niekaip savęs negaliu apibūdinti. Aš Aleksandras. Juo buvau ir prieš 10 metų, ir dabar. Apskritai, kiti tegul sprendžia, kas aš toks!
Jūsų gyvenimo kredo?
Stengiuosi, kad kiekviena diena būtų įdomi.
Aleksandras Pogrebnojus yra šioje žemėje tam, kad taptų legenda?
Iš kur čia… Nemanau… Aš, žinai, kaip kokie nors kenkėjai, vabzdžiai, kurie reikalingi, nes be jų išnyktų kokie nors paukščiai. Greičiau toks… Šiaip aš apie tai negalvoju. Jei aš galvočiau apie tai, aš būčiau idiotas!
Ar mėgstate intrigą? Paslaptį?
Aišku, kad paslaptis įdomiau…kas yra atviri dalykai? Kas yra labai aišku, tai nėra įdomu. Paslaptingas gali būti ir pakankamai paprastas daiktas…ežero gylis man įdomu. Aš nesusimąstau kažkokiais tokiais… Šiuo momentu, jei žmogus įdomus, tai aš nenagrinėju, kodėl jis įdomus.
Ar dažnai išgirstate kritikos? Ar pats dažniau kritikuojate kitus?
Ir kritikuoju, ir išgirstu kritikos, ir tai visai normalu. Ir ją priimu laisvai. Pas mus kritika, bendrai, bet kokia, apie bet ką, yra dažniausiai neigiama…aš prie to pripratęs. Ji manęs visai netrikdo, absoliučiai. Jeigu nėra neigiamos kritikos, reiškia aš kažką ne taip padariau. Lietuvoje, ką mes darom, kuo aš užsiimu, nelabai kas supranta. O supranta…mažas kiekis žmonių.
Ar Lietuvoje yra dizainerių, kuriuos Jūs vertinate?
Aš, apskritai, manau, kad apie lietuvių dizainerį ir dizainerius tegul nieko nešneka. Nei blogai, nei gerai. Tegul kiti šneka: žurnalistai, klientai, dar kažkas. Kritikuoti savus…nereikalingas laiko švaistymas. Aš, apskritai, nenoriu apie tai šnekėti! Reikia užsiimti tuo, kuo tu užsiimi, ir mažiau blaškytis aplinkui. Tai nereiškia, kad vertinu ar nevertinu, aš nenoriu apie tai kalbėti!
Mados kūrimas – darbas, malonumas, išsipildęs noras ar narkotikas, kuris įtraukia ir nebegali pabėgti?
Gyvenimo būdas. Joks ne narkotikas, tai gyvenimo būdas. Ir aš laisvai galiu daryti ką nors kitą. Čia nereiškia, kad aš visą gyvenimą tuo užsiimsiu, arba čia mano gyvenimo tikslas. Dabar darau tai, kas man patinka ir viskas, šiuo momentu. Taip atsirado ir knyga. Viskas taip atsiranda. Man norėjosi išleisti knygą, aš tai ir padariau. Nereiškia, kad ji bus paskutinė, jokiu būdu. O kas pasakė apie ją gerai ar blogai, tai čia jų reikalas, manęs tai netrikdo, nei kiek!
Kada Jums labiau linksta keliai: kai išleidžiate į pasaulį kolekciją, kai pakeičiate kokio nors žmogaus įvaizdį, išleidžiate knygą?
Kiekvienas darbas yra savotiškai įdomus, kiekvieną kartą yra naujas ir kitoks. Nėra taip, kad aš svaigčiau nuo to, ką aš padarau, apskritai. Aš žiūriu, kas blogai buvo padaryta, o ne – kas gerai. Mes patys, su Vida, esame didesni savo kritikai, nei kas nors kiti.
Anksčiau didieji autoriai pasivadinę kitais vardais save kritikuodavo tam, kad sukeltų kuo „didesnes bangas” visuomenėje…
Banga ir taip buvo sukelta, aš manau, pakankamai didelė, nes man kai kurie draugai sakė, kad tokia reakcija buvo, lyg būtų išėjusi pirma lietuviška knyga. …jeigu jau pradeda mane kritikuoti rašytojų sąjungos pirmininkai, tai man yra jau juokinga, iš tikrųjų. Į tai reikia žiūrėti labai ramiai. Aš padariau taip, ten yra gerų dalykų, yra, ką aš pakeisčiau, bet taip, kaip buvo, taip buvo, nieks tobulas nėra. Reakcija yra įvairi. Malonūs žodžiai patinka labiau, nei blogi, bet aš puikiai suvokiu, kad tie blogi pasakymai dažniausiai būna neadekvatūs, čia toks vienas rusų rašytojas yra pasakęs: „jei kažkas „putojasi”, kai putos iš burnos eina, tai kokie čia kritikai?” Čia pyktis yra, o manęs pyktis nejaudina.
Dalinate patarimus, kaip sukurti stilių, pats jį kuriate kitiems. Ar sutiktumėte, kad kas nors Jums pakeistų įvaizdį? Ar pasinertumėte į tokią avantiūrą?
Aš galėčiau sutikti, bet tiktai ne iš šitos šalies, ne iš Lietuvos… Man tai tas stilius… Ką reiškia pakeisti stilių?! Kas ten žino, koks pas mane stilius?! Ką jie pakeis?.. Aš ir pats galiu pakeisti, jeigu man to reikia… Man nebūtų visiškai įdomu pamatyti, kaip pakeistų. Absoliučiai. Labai abejoju, kad Lietuvoje, iš viso šioje srityje, kas nors, ką nors gali… Net nematęs galiu pasakyti… Nes viską, kas Lietuvoje, ką nors gerai daro šioje srityje, aš juos visus asmeniškai pažįstu. Pradedant nuo fotografų, baigiant kirpėjais. Ir jų yra labai labai mažai. Išvis Lietuvoje, kas su mada, ką nors gali pasauliniam kontekste padaryti, yra kokie 5-6 žmonės. Ir, kas įdomus ne tik čia kokiom nors tetom, kurios turi turtingus vyrus, o kas įdomu vakarų žurnalistams, spaudai, visiems kitiems.
Kokios firmos ar dizainerio gerbėjas esate?
Jokios. Visiškai. Man „label’as” nieko nereiškia, visiškai. Reikia turėti savo stilių, ir tada lengvai išsirinksi, ko tu nori.
Kuri žmogaus aprangos detalė turi būti nepriekaištinga?
Smegenys turi būti nepriekaištingos, o po to viskas susitvarkys… Lietuva yra vienintelė šalis, kurią aš žinau, kur kaip atrodai, toks ir esi. Čia galima tiek informacijos pasakyti apie žmogų, kaip pamatai, kaip jis apsirengęs, nuo to, kas tėvai, iki to, ką jis mėgsta, …ar su juo įdomu, ar neįdomu, kas jis toks… Žmonės net patys nesupranta, kad jie vaikšto kaip atverstos knygos. Labai retai gali suklysti dėl to.
Ar verta paisyti dizainerių sezono patarimų? Ar pasikliauti savo intuicija ir tomis smegenimis?
Jei turi geras smegenis, reikia pasikliauti savo smegenim. Jeigu jauti, kad kažkas ne taip, po truputį galima tų dizainerių klausti, ko tu nori, po to kaip „špionas”, visokiais būdais formuoti savo stilių, ir po to jau nebeklausi…
Skonis yra atsinešamas gimstant ar įgyjamas?
Dažniausiai gimstant… Įgyjamas per patirtį. Per draugų ratą, per filmus, knygas, žurnalus – per viską. Bet aišku, …aplinka suformuoja žmogų labai stipriai, ką po to neįmanoma pakeisti ar įmanoma, bet aš neturiu užduoties juos visus pakeisti ar nepakeisti.
Mada ir stilius tapatu?
Mada iš vis toks parazitinis žodis. Kas yra madinga? Dieve mano? Nereiškia, kad… ką žurnalas siūlo, reikia ant savęs viską susimauti. Tas, kas tinka, kas patinka tau, gali būti ir pakankamai baisu, bet jeigu žmogus yra toks, tai geriau būna toks.
Mada tai…
Išraiškos forma, kažkokia tai prasme, ir vizitinė žmogaus kortelė, kaip jis atrodo. Bet tai… nereikia pulti į kraštutinumus, arba tai sureikšminti kažkaip labai baisiausiai, arba į tai nekreipti dėmesio – visiškai. Turi būti balansas, o balansas sudėtingiausias dalykas.
Stilius tai…
Aš nenagrinėju tų pavadinimų, kas čia dabar pasakys stilius ar mada? Man arba gerai, arba blogai ir viskas. Nieko čia nepadarysi. Čia galima filosofuoti iki nežinia ko. Arba žmogus gerai atrodo, arba vidutiniškai, arba blogai. Mada ar stilius… mes tokie maži… aš nepuolu analizuoti pavadinimais… aš darau tai, kas man patinka, jeigu kam nors tinka, tai valio, jei nepatinka, tai niekuo negaliu padėti…
Madingas ir stilingas žmogus…
Tu vėl nori kažkokių tai klišių, iš kur aš žinau… nu dieve mano!!!!
Gatvėje priverčia atsisukti…
Labai retas atvejis, bet įmanomas – teoriškai. Suprask, turi būti balansas visko: kaip jis atrodo, kas yra viduje ir kiti dalykai. Aš negaliu pasakyti, kad tu apsirenk šitą šitą šitą, ir tu būsi madingas ir stilingas. Vis tiek vieną kartą tu aprengsi, o po to, kaip jis pats apsirengs, tai vis tiek viskas bus kitaip. Vat tas kitaip ir yra vertingiausia, jeigu gerai padaro.
Idealiausios moters formos…
Ne… tikrai nėra. Mes net nežinom, kokios yra mūsų manekenių apimtys. Niekada neklausiame.
Ar galėtumėte įvardyti žmogų, kurio stilius galėtų būti sektinas pavyzdys?
Yra. Jutaitė, kuri buvo Kanuose. Bet jinai natūraliai tokia, ji yra specifinė. Bet iš tos jaunosios kartos man labiausiai patinka, kaip ji atrodo. (Redakcijos pastaba: Jurga Jutaitė yra dvidešimtmetė filosofijos studentė, kuri itin sėkmingai debiutavo kine 2006-aisiais, Kristijono Vildžiūno juostoje „Aš esi tu”.)
Ar mėgstate eiti į įvairius mados renginius, oficialius priėmimus, ar tai yra darbas, pareiga, kurią turite atlikti?
Kartais einu, bet tai nereiškia, kad aš mėgstu. Čia su darbu niekuo nesurišta. Jei nuotaika yra, einu, kai nėra nuotaikos, neinu. Manęs niekas neprivers, tai nėra privaloma!
Ko Lietuvoje daugiau: kičo ar tikrojo meno?
Tu dabar klausi ir pati žinai atsakymą!!! Tu neklausk tokių klausimų!!!
Kaip manote, Lietuvoje pakanka mados ir stiliaus žurnalų?
Nėra nei vieno.
Ką galėtumėte pasaulyje įvardyti?
Ten daug visko yra, kokių nori pakraipų yra žurnalų. „Citizen K”, „Vogue”, „L’Officiel” – pilna jų. Kokią tu pakraipą turi, tokį žurnalą ir gali rasti.
Kas turėtų būti mados žurnalų puslapiuose?
Iš kur aš žinau?! Jeigu aš jį daryčiau, aš jį žinau, kaip padaryti, kiek jisai čia būtų populiarus, aš negaliu pasakyti. Aš žinau, kaip padaryti Lietuvoje žurnalą, kuris būtų geras, bet tuo reikia užsiimti, bet tam aš dabar neturiu laiko. Svarbu bendras vaizdas. Reikia surasti žmonių, kurie tai darytų, tai yra pakankamai sunku, Lietuvoje geras žurnalas gali išeiti keturis kartus per metus, nes nėra, apie ką daryti, ir puse turi būti iš vakarų medžiagos.
Ką patartumėte žmogui, kuris nori eidamas gatve sulaukti žmonių žvilgsnių?
Žaisti krepšinį – gerai. Ir tikrai atsisuks.
Ar daug stilingų žmonių pastebite Vilniaus gatvėse? Ar jų daugėja?
Ne, jų yra tiek pat. Gal kažkiek daugėja, bet jų visais laikais buvo, atsirasdavo asmenybės ir jos būdavo tokios. Čia, kad sukurti tai… Muzikantus galima sukurti, tai yra natūralu. Lietuvoje žmonės atrodo geriau, negu, pavyzdžiui, Vokietijoj.
Ar skiriasi žmonių apranga Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje?
Skiriasi, aišku. Vilniuje yra pakankamai gerai, dar galima sakyti. Kaune aš seniai nebuvau, tiesą pasakius, prieš metus gal buvau. Čia sluoksniai, čia priklauso iš kokio sluoksnio žmogus, ir Kaune, ir Vilniuje atrodo vienodai, na, ne vienodai, panašiai. Aišku, kad Kaune su „piderastkėm” vyrų yra daugiau, negu Vilniuje (tie „ridikiuliai” – patikslina).
Šiuo metu madinga visiems nešioti vienodus daiktus, su didelėm raidėm užrašytu dizainerio vardu…
Pagaminta turbūt kur nors Kinijoje. Aš jiem nieko negaliu padėti. Jeigu jiems gerai, tai tegul sau būna, manęs iš tikrųjų, žinok, tai nejaudina. Tai net visai neįdomu, tegul daro tai, ką nori. Jie prisižiūri „šūdinų” užsienietiškų žurnalų, prisiklauso idiotiškų, idiotų dizainerių, užtai jie taip galvoja. Aš nežinau, ko jie klauso. Aš tokių patarimų nei karto gyvenime negirdėjau, iš nieko, nežinau… iš kur jie išsitraukė, gal tie dizaineriai… iš kur nors… iš Vladivostoko…o ar iš Rusijos gilumos, tai galbūt.
Ką patartumėte įsigyti šią, jau įsibėgėjančią, vasarą?
Čia Jau „pozna”, ką įsigijo, tą įsigijo. Ką aš galiu patarti, kai aš nematau žmogaus, tu pati sakai, kad visi prisiklauso idiotiškų patarimų, ir tu pati nori, kad aš tau duočiau idiotišką patarimą, neduosiu aš jo, kai aš nematau kam!!! Aš nematau žmogaus, tai, ką aš galiu patarti? Va čia vėl bus tas pats patarimas: užsidėk, ką nors, ir bus gerai, nebus gerai!!!
Šiuo metu Jūsų gyvenimas yra…
Nieko negaliu atsakyti į šitą klausimą, nežinau… …tu prisitrauki kažkokių klišinių klausimų, tu mane jau pradėjai „biški” nervuoti, iš tikrųjų… ką aš galiu tau atsakyti į šitokį klausimą, tu gali man pasakyti?!! Kas mano gyvenimas yra – šūdas galiu pasakyti, arba geras, nu ir kas!!! Kalbam normaliai arba nekalbam išvis! Mano gyvenimas dabar yra… Klausk kokių nors kauniečių dizainerių to pačio!!! Man tai kas… Ką aš tau galiu atsakyti į tokį klausimą?! Aš neturiu ką pasakyti! Supranti.. aš neturiu, ką atsakyti!! Nežinau…
Linkėjimas visiems, Jus mylintiems, žmonėms…
Ką palinkėti? Viskas bus su jais gerai, kam aš jiems linkėsiu? Nežinau, ką palinkėti, visiem mylintiem žmonėm? Turbūt visus juos pažįstu, todėl galiu jiems asmeniškai palinkėti, ko nors. Viskas bus gerai, nieko nereikia linkėti!!!
P.S. Pašnekovo kalba taisyta minimaliai tam, kad atsiskleistų jo vidinis nusiteikimas.