2012 gruodis
Antarktidos ir Grenlandijos ledo danga tirpsta tris kartus greičiau nei 1990-aisiais metais, – tokius duomenis žurnale ,,Science” paskelbė tarptautinė mokslininkų grupė. Nustatyta, kad ledo tirpimas didėja.
Pasaulio vandenynų paviršius per pastaruosius dvidešimt metų pakilo maždaug penkiais centimetrais, iš kurių 1,1 cm – Antarktidos ir Grenlandijos sniego tirpimo pasekmė, – taip rašo ERR Uudised. Grenlandija prarado daugiau ledo – beveik du kartus daugiau nei Antarktida. Šiuos duomenis patvirtino palydovų informacija. Jų dėka galima išmatuoti ledo dangos aukštį ir ledo masės gravitacinę trauką, kuriais remiantis galima daryti išvadas apie esamą ledo kiekį.
47 mokslininkai iš įvairių šalių, naudodamiesi Žemės stebėjimo duomenimis iš 10–ties palydovų, nagrinėja šią problemą trimis skirtingais būdais. Paaiškėjo, kad ledo danga iki 1990 ųjų metų prarado ledo apie 110 milijardų tonų per metus. O nuo 2005 iki 2010 metų šis nuostolis 379 milijonų tonomis didėjo kasmet. 2012 metais ledynų tirpimo lygis, ypatingai suaktyvėjęs liepos mėnesį, yra aukščiausias per šį šimtmetį.
Roberto Godardo (Robert Goddard) kosminių skrydžių centro (Merilendas, JAV) glaciologė Lora Koenig, kuri buvo grupėje, analizavusioje palydovinius vaizdus, teigia, kad Grenlandijos viršutinio ledinio sluoksnio židiniai rodo, kad tokio tipo tirpimas įvyksta vidutiniškai kartą per 150 metų. Paskutinis svarbus ledo tirpimas įvyko 1899 m. Tačiau, jei tokie, šiuo metu suaktyvėję, procesai vyks ir toliau, jie gali kelti nerimą.
Ledynas dabar apima apie 80% Grenlandijos ir yra apie 20% viso pasaulio ledo. Jei visas Grenlandijos ledas ištirptų, tai, pasak mokslininkų, jūros lygis galėtų pakilti iki 6,4 metro.
Grenlandija – didžiausia sala pasaulyje, įsikūrusi tarp Islandijos ir Kanados. Ji yra 3 kartus didesnė už Prancūziją ir 80% jos teritorijos, kurios didžioji dalis yra už Poliarinio rato, padengta ledu. Grenlandija saugo 10% planetos gėlo vandens, manoma, kad vandenyse aplink salą yra dideli rezervai angliavandenilių bei kitų mineralų.