Senovės paslapčių pėdsakais – Barabar urvai

2017 gegužė

01_Barabar_urvai_©livejournal_com

Nors skeptikai kalba, kad praeityje nebuvo civilizacijų su pažangiomis technologijomis, tuo sunku patikėti. Kiekvieną keistą artefaktą arba praeities pėdsaką jie bando paaiškinti iš savo pozicijos – sako, kad tai rankų darbas, o šis – natūralus gamtinis darinys, susiformavimas. Tačiau yra tokių įtikinamų įrodymų apie kadaise buvusių išsivysčiusių civilizacijų buvimą, kad net labiausiai įsitikinę skeptikai ir racionalūs mokslininkai negali to paneigti.

02_Barabar_urvai_©vasi_net

Tikriausiai jokia kita šalis pasaulyje nėra tokia turtinga išskirtinėmis urvų šventyklomis kaip Indija – tokių vietų čia yra daugiau nei 1000. Viena iš seniausių – Barabar urvai. Istorikai teigia, kad labiausiai tikėtina, jog jie buvo iškalti iš monolitinės granito uolos Maurijų dinastijos didžiojo karaliaus Ašokos laikais – bent jau urvų sienų užrašai rodo apie tai. Pvz., yra užrašas su Ašokos ediktu, kad kelias urvų patalpas jis skiria adživikos pasekėjams. Apie šią unikalią vietą vakarų pasaulis sužinojo 1868 m. pagal britų archeologo Alexander Cunningham aprašymus.

03_Barabar_urvai_©vasi_net

Bet ar tikrai tai buvo religinė vieta, gal Barabar urvai turėjo kitą paskirtį, gal tai senovės slėptuvė? Versijų yra ir tokių. Stebina tai, kad iškaltos uoloje patalpos yra beveik idealios! Sunku patikėti, kad tai rankų darbas, apie ką kalba oficiali teorija.

04_Barabar_urvai_©vasi_net

Barabar urvai yra apie 24 km į šiaurę nuo miesto Gaya, plokščioje gelsvai-žalios lygumos viduryje išsidėsčiusioje neaukštoje, apie 3-jų km ilgio uolų keteroje. Jos centrinėje dalyje ir yra garsi uolėtų kalvų grupė, vadinama Barabar. Jai priskiriami keturi urvai. Pirma patalpa yra gana didelė, stačiakampio formos salė, antra – maža, apvali, kupolo formos, istorikų nuomone, – čia vykdavo religinės apeigos. Vienas iš Barabar urvų susideda iš dviejų patalpų, iškirstų iš granito, su labai gerai poliruotais vidiniais paviršiais.

05_Barabar_urvai

Tikslumas ir kruopštumas kadaise kuriant šias patalpas – stebina. Tiesios sienos, taisyklinga geometrija. Didžiausia Barabar urvų paslaptis yra pusiau apskritos formos patalpos puikiai nupoliruotos sienos.

06_Barabar_urvai_©livejournal_com 07_Barabar_urvai_©vasi_net

Į urvus veda ,,Ašokos laipteliai”, takas-punktyrai, – tai stačiakampio formos grioveliai, iškirsti uolienų paviršiuje tuo pačiu metu, kaip ir patys urvai.

Stebina ne tik savo tikslumu idealios sienos, bet ir unikali akustika. Aido efektas – labiausiai neįprastas bruožas urvui. Uždara maža patalpa, tarsi slėptuvė, poliruotos sienos, sukuria puikias sąlygas kurti nežemiškus dvasinius garsus. Aidėjimas čia trunka tariamai ilgiau, negu turėtų trunkti iš tiesų. Jis tęsiasi keletą sekundžių ir pradinis garsas nuolat keičiasi. Labiausiai tikėtina, kad sienos buvo nupoliruotos ypač kruopščiai norint pasiekti šį aido efektą – tai, galbūt, turėjo patarnauti religiniems išgyvenimams giedojimo metu.

08_Barabar_urvai_©livejournal_com

Vienas iš labiausiai įdomių šių uolų ypatumų yra tas, kad jos nebuvo nei budistų, nei induistų, o priklausė dabar jau neegzistuojančiai šramanų sektos asketams-filosofams adživikams. Barabar urvai, manoma, yra vieninteliai statiniai, susiję su šios užgesusios religinės-filosofinės tradicijos – Adživikos. Tai oficiali istorija ir ji teigia, kad šie urvai buvo iškirsti III a. prieš mūsų erą.

Šiuolaikiniams architektams Barabar urvai turbūt daugiau primena slėptuves, bunkerius. Priedo su aukšto lygio kokybe. Bet kokia tragedija nutiko senovės Indijoje?.. Ar padėjo slėptuvės tiems, kas jas statė? Kodėl kai kurios iš jų liko nebaigtos? Deja, daug daugiau klausimų nei atsakymų. Legendos šiose vietose išlaikė gana miglotus prisiminimus apie ,,dievų mūšį“, į kurį buvo įtraukti ir žmonės…

09_Barabar_urvai_©livejournal_com 10_Barabar_urvai_©livejournal_com 11_Barabar_urvai_©lvasi_net