2016 rugpjūtis
Elitinis mistinis ordinas „Ahnenerbe“, pradžioje užsiiminėjęs antropologijos tyrinėjimais ir „arijų rasės“ istorija, atėjus Hitleriui į valdžią virto ištisa SS moksline laboratorija, ieškojusia senovės aprašymų ir juos pritaikiusia naujoms technologijoms kurti. Jam priklausė geriausi specialistai, mokslininkai, kurie tyrė viską, kas buvo paslaptinga ir nežinoma pasaulyje, ieškojo kontaktų su ateiviais.
„Ahnenerbe“ agentų būta visur: Tibete, Antarktidoje, jų pėdsakų yra ir Kaukaze. Šio regiono Adygėjos kalnuose rastas paslaptingas lagaminas su logotipu ,,Ahnenerbe“ ir dvi nežinomų būtybių kaukolės tapo sensacija ne tik vietiniams. Taip pat dar buvo aptikta ir kitų įvairių SS daiktų, skirtų okultizmui ir antgamtiškiems tyrimams, tame tarpe ir 1941 metų vokiečių Adygėjos žemėlapis, nustebinęs radėjus tikslumu ir išsamumu.
Vladimiras Melikovas (Владимир Меликов) yra etnografinio komplekso ,,Belovode” netoli Maikopo vadovas, kur saugomi šie artefaktai. Jis pasakoja, kad lagaminą jam atnešė jo senas draugas, gyvenantis miške atsiskyrėlis. Jis dažnai atnešdavo į muziejų retų senų daiktų, priklausiusių vokiečiams, pavyzdžiui vaistinėlę, žiūronus ar net batus.
Šį kartą atneštas daiktas buvo įspūdingesnis: didelis rudas lagaminas su odine rankena ir su slaptos organizacijos ,,Ahnenerbe” herbu. O ant jo esantis užrašas Besondere Bekl (eiderung) reiškia maždaug ,,specialus patalpinimas”. Taigi, kam skirtas šis lagaminas ir ką veikė jo savininkas šiose vietovėse?
Ko naciai ieškojo kalnuose? Kai kurių tyrinėtojų nuomone, Kaukazo regione SS nariai galėjo domėtis aukštu Kišinsko kanjono natūraliu radioaktyvumu, galbūt atsiradusiomis kažkokiomis anomalijomis, galbūt jie ieškojo Kubanės aukso turtų, kurie buvo prarasti šiose vietovėse per Rusijos pilietinį karą 1917-1923 metais.
Istorikai žino daug detalių iš Vermachto ,,Edelveiso” operacijų. Naciai užkopė į Elbrusą, patį aukščiausią kalną Europoje ir pažymėjo ten savo buvimo vietą tam tikra simbolika. Tačiau kokį tikslą turėjo slapta organizacija Adygėjos kalnuose?
Dar prieš kelis metus iki karo pradžios, Vokietijos karinės statybos ekspertai pasiūlė tuometinei Tarybų Sąjungai savo pagalbą kelių tiesime tarp Picundos ir Ricos (nuo Juodosios jūros iki gamtos rezervato Abchazijoje), tariamai iš tarptautinių paskatų. Beje, po kelio tiesimo pabaigos Vokietijos specialistai tragiškai žuvo, jų automobilis posūkyje nulėkė į prarają.
Kaip vėliau paaiškėjo, – kelio statybos darbai buvo vykdomi ne šiaip sau. ,,Ahnenerbe” specialistai žinojo, kad vanduo, paimtas šioje vietoje, karstinėje oloje po ežeru Rica, idealiai tinka žmogaus kraujo plazmos gamybai. Maikopo valstybinio technologijos universiteto docentas I. V. Bormotovas (Бормотов Иван Васильевич) pasakojo, kad ,,gyvasis vanduo” iš Abchazijos sidabrinėse talpose buvo gabenamas prie Juodosios jūros pakrantės ir povandeniniu laivu plukdomas į Konstancą, vėliau lėktuvu į Vokietiją. Buvo net planuojama statyti tunelį povandeniniams laivams nuo jūros iki Ricos, tačiau sutrukdė karas.
Yra žinoma, kad Vermachto 49-tas kalnų korpusas, kuris įkopė į Elbruso viršukalnę, liko Adygėjos regione. Belajos upės slėnyje buvo įsikūręs SS pulkas Westland, o netoli Pšišo upės buvo dislokuotas tankų pulkas Germania.
1942 metų rudenį į Maikopo oro uostą atvyko 14-os žvalgybos grupės 3-oji eskadrilė, kurios sudėtyje buvo dvimotoris lėktuvas-žvalgas FW-189, aprūpintas pažangiausia tuo metu buvusia žvalgybine įranga, tiesiog skraidanti užslaptinta laboratorija.
Kam visa tai? ,,Tai buvo daugiau nei reikalinga norint apsaugoti slaptus tyrimus, galbūt atliekamus Adygėjos kalnuose, Maikopas buvo miestas, kur Vermachtas buvo įsteigęs savo būstinę“, – pasakoja I. V. Bormotovas.
,,Maikope buvo įsikūręs Vermachto štabas, iš kur buvo organizuotas vadovavimas visai Vokietijos karinei kampanijai Kaukaze. 1942 metų rudenį Adygėjos kalnuose nebuvo nuolatinės karinės gynybos linijos, bet yra liudijimų, kad vokiečiai vykdavo giliai į kalnus.
Taip pat nėra aišku, kodėl 1944 rugpjūčio mėn. buvo dislokuoti kariai ant Pseašcho kalno, kai fronto linija buvo perkelta toli į vakarus. Kas tokio svarbaus sulaikė nacius ant Pseašcho kalno – paslaptis iki šios dienos.
Daugelis mano, kad naciai labai domėjosi dolmenais – priešistorinėmis konstrukcijomis, kurios buvo laikomos atlantų statiniais ir praėjimais į paralelinius pasaulius. Net ir šiandien vis dar kalbama apie neįprastus įvykius šiose vietovėse. Neseniai vietinėje spaudoje buvo pranešimas apie Gruzijoje, Boržomi tarpeklyje rastus skeletus, kurių matmenys yra iki trijų metrų ir kurie priklauso vietiniams nežinomai žmonių rasei.
Dievų kaukolės
Bet tai dar ne viskas, keistų radinių yra ir daugiau, – tai neįprastos kaukolės.
Iš išvaizdos jos panašios į gyvūnų liekanas, bet… įdėmiai apžiūrėjus radinį, visi, kas tai matė, labai nustebo: apatinėje galvos dalyje žiojėjo apvali piršto didumo skylė. Etnografas V. Melikovas sako, kad ,,tai stuburo dalis, o jo pozicija leidžia manyti, kad šios būtybės vaikščiojo dviem kojomis. Be to, kas keista – nėra kaukolės skliauto ir žandikaulio, o vietoje burnos – kelios angos. Didelės akiduobės, iš kurių eina dvi atskiros rago formos ataugos, o veido kaulų forma plokščia, kaip pas antropoidus. Artefaktai išties neįprasti…“ V. Melikovas sako: ,,didelė pagunda manyti, kad laikai rankose ateivio liekanas“.
Išsiųstos nuotraukos paleontologams taip pat sukėlė nuostabą, jie pripažino, kad niekada neteko matyti nieko panašaus. Buvo spėliojama, kad galbūt tai panašu į avies kaukolę, kuri ilgą laiką išbuvo sraunios upės vandenyje ir veikiama smėlio galėjo būti deformuota. Bet keista, kad taip panašiai, sinchroniškai yra deformuotos abi.
Mokslininkai mano, kad tokie radiniai galėjo taip pat patekti ir į nacių ieškotojų rankas, kurie medžiojo keistus artefaktus.
Mitologai pradėjo daryti savo išvadas tvirtindami, kad tai paslaptingų senovės anunakių kaukolės. Šumerų tekstuose pasakojama apie tai, kad iš Nibiru planetos atvykę anunakiai buvo labai aukšti ir tai galima būtų susieti su Boržomi tarpeklyje rastais skeletais, kurių matmenys yra iki trijų metrų. Visiškai įmanoma, kad panašių palaikų galėjo rasti ir ,,Ahnenerbe“ paslapčių medžiotojai. Galbūt, ieškant absoliučios valdžios paslapčių, ieškant kontaktų su ateiviais, rasti skeletai ir kaukolės buvo priskirtos lankytojams iš žvaigždžių, dievams ir žmonių rasės įkūrėjams?
Paslaptingų ekspedicijų į Adygėjos kalnus tikslas taip ir lieka paslaptimi, kaip ir ryšys tarp paslaptingo lagamino ir dviem neįprastom kaukolėm, kurios neturi nieko bendro su žmogumi.
Beje, kiek vėliau, 2015 metų vasarą šalia Elbruso medžiotojai rado dar vieną ,,Ahnenerbe” lagaminą, priklausiusį, kaip manoma, ,,Edelveiso” padalinio medžiotojui, taip pat žiedą. Jame pavaizduotas karys su kepure, kurioje yra ąžuolo lapai, o žiedo apačioje edelveiso žiedai. Taip pat buvo rasta dar viena keista kaukolė ir nacių uniformos atributai.