Esu fotografas ir mano darbas – fotografuoti

Fotografo Dariaus Tarėlos vardas Lietuvos mados pasaulyje gerai žinomas. Jo fotosesijų kūriniai puikuojasi ne viename mados žurnale. Daug žinomų stilistų savo sukurtas kolekcijas taip pat patiki jam ir jo kamerai.

Apie tai, kaip vyksta fotosesijos, kaip joms rengiamasi, kalbamės su Dariumi Tarėla.

Tikriausiai dažnas, matydamas panašias scenas kino filmuose, įsivaizduoja fotosesiją kaip labai greitai besikeičiantį procesą: čia verk, čia šypsokis, žiūrėk į viršų, į šoną, gulk, stok, sėsk…

Seniau taip būdavo. Galėjo būti vieno žmogaus fotosesija, o kadrų – galybė. Manau, taip būna, kai kažko nematai, kai esi pavargęs, kai išvis nežinai ką fotografuoti. Bet dabar viskas pasikeitė. Žmonės supranta, kad fotosesijos – tai toli gražu ne spontaniškas veiksmas. Paprastai tenka labai kruopščiai ruoštis fotosesijoms, viską apmąstyti, dažnai piešiami eskizai, daug dėmesio skiriama modeliui, jo atrankai.

Iš karto matote, ar modelis tiks ar ne?

Iš tikrųjų geras modelis yra geras aktorius. Jeigu modelis, mergina, moteris ar vaikinas, neturi fizinių duomenų – nėra gražiai nuaugęs, negali pasigirti įspūdinga išvaizda, bet geba gerai vaidinti tam tikrą personažą, perteikti reikiamas emocijas, jis yra tinkamas modelis. Dažnai gražios merginos atvažiuoja fotografuotis, bet ne visos moka improvizuoti, dažnai net tinkamai pažvelgti, tada tenka tik rankomis skėsčioti…Savaime suprantama, juk ne visos yra gimusios aktorėmis, bet šiuo atveju, tenka ir jomis pabūti. Tuomet nepasiduodu, tiesiog sakau, kad jos neišeis iš studijos, kol fotosesija pavyks, kol gausime norimų rezultatų. Tiesiog reikia dirbti ir stengtis.

Kam sunkiau – fotografui su modeliu ar modeliui su fotografu?

Sunku abiem. Modelis jaudinasi, jis nori gražiai atrodyti, fotografas įsitempęs, nes jis turi tam tikras užduotis, kurias privalo įvykdyti, jam svarbu pakreipti viską viena linkme, kad emocijos duotų tokį rezultatą, kokio tikimasi. Todėl daug bendraujama, ieškoma ryšio.

Kokios būna fotosesijos?

Yra reklaminės, žurnalinės ir personalinės (modelių portfolio) fotosesijos. Reklaminėse fotosesijose viskas labai griežtai numatyta, vaizdą sukurti reikia ypatingai tiksliai. Yra reikalavimai, kaip turi atrodyti drabužis, koks turi būti modelis, kokia šukuosena, makiažas ir detalės. Labai dažnai tokioms fotosesijoms rengiami eskizai – kas, kur turi būti, kaip ir kas, ką turi veikti. Viskas turi būti apgalvota. Kai nereikia galvoti apie techninius dalykus, tada lengviau rodyti emocijas. Kai rengiamos personalinės fotosesijos, dažniausiai nėra tiek daug reikalavimų. Bet tada tenka susidurti su kitomis problemomis, kai žmogus jaučiasi sukaustytas, neatsipalaiduoja. Tada atsiranda daug „reikia“: sukurti nuotaiką, „prisijaukinti“ žmogų, suteikti jam komfortišką aplinką, bendrauti – visa tai teigiamai veikia. Pastebėjau, kad, jeigu dalyvauja papildomų žmonių, prižiūrinčių makiažą, šukuoseną, drabužius, tai po tokios fotosesijos žmogus dažniausiai ima labiau savimi pasitikėti. Tai net galima pavadinti savotiška psichoterapija.

Kokia fotosesija jums buvo įsimintiniausia?

Įsimintiniausios fotosesijos yra ekstremalios, jas labai sudėtinga fotografuoti. Ypač kai yra vanduo, ugnis. Kartais tenka daryti net visiškai netikėtus dalykus. Pavyzdžiui, neseniai surengtoje fotosesijoje Rotušės aikštėje – nepaisant to, kad reikėjo dirbti labai greitai, nes buvo šalta, teko dar ir apsaugą samdyti, mat drabužiai buvo labai brangūs.

Kur jums labiau patinka dirbti: studijoje ar natūralioje aplinkoje?

Man patinka įvairovė. Ilgai dirbdamas studijoje pavargsti – tos pačios sienos, ta pati aplinka, tenka keisti dekoracijas, spalvas, fonus. Nors, kita vertus, studijoje šilta, nelyja, nesninga. Darbui neturi įtakos šalutiniai veiksniai, studijoje numatyta fotosesija visada pavyksta.

Bet ar įmanoma nuspėti meno rezultatą?

Galima. Kai viskas suplanuota, aplinka gera, tinkamas modelis…Bet ką reiškia menas? Kažkur skaičiau, kad gerai atliktas darbas yra meno kūrinys. Aš nesu menininkas, aš esu fotografas, ieškantis jo, mano darbas – fotografuoti, bet fotografuoti taip, kad žmonės mano darbuose įžvelgtų meną. Yra tam tikrų mane dominančių temų, kurias aš bandau atskleisti.

Kokios tai temos?

Mane jaudina žmogus, tai, kas su juo susiję. Turiu pasakyti, kad nelieku abejingas ir prabangai. Aplinkui tiek daug neigiamų dalykų, skurdo, nuovargio…Nenoriu to vaizduoti savo darbuose. Norisi to žydro dangaus, smėlio – viso, kas gražiausia. Nuotraukoje turi būti istorija, ji turi kalbėti, labai norisi, kad ta istorija būtų graži.

Kaip rengiamos šukuosenų, makiažo fotosesijos?

Lygiai taip pat, kaip ir kitos fotosesijos. Nemanau, kad labai skiriasi. Makiažas, šukuosena -  svarbūs visose nuotraukose. Šiuo metu nė vienas modelis nefotografuojamas be makiažo. Rengdamas šukuosenų fotosesijas, pastebėjau, kad pastaruoju metu stilistai labai pamėgo gotiką, nenatūralumą, detalių gausą, labai dažnai aplinka užgožia tai, ką norėta pavaizduoti. Asmeniškai man labiau patinka natūralumas. Dažnai tenka susidurti su tokia problema, kad šukuosenų fotosesijoms sunku rasti modelį. Retai kuris žinomas modelis sutiks nusikirpti arba persidažyti plaukus. Todėl dažniausiai renkamasi iš nežinomų veidų. Kita vertus, norint tinkamai parodyti šukuoseną, modelis turi turėti reikiamus anatominius duomenis, tokius kaip plaukų augimo linija ir pan. Tai irgi riboja pasirinkimą.

Stilistai siūlo savo fotosesijos viziją. Jūs matote, kad dėl tam tikrų priežasčių rezultatas gali būti ne toks, kokio laukiama. Kaip sprendžiamos tokios situacijos?

Išties labai dažnai stilistai pranoksta patys save, į vieną fotosesiją surinkdami viską, ką gali pasiūlyti fantazija. Bet įsivaizduoti – viena, o įgyvendinti tai techniškai, – kitas dalykas. Išmonei nėra ribų, bet dažnai fotografas deda tašką – taip neišeina. Tada ieškoma kompromisų. Dar vienas patarimas – daugiau dėmesio skirti visumai, o ne detalėms. Kitapus objektyvo viskas atrodo kitaip.

Laikas skirtas interviu praėjo nepastebimai. Darius išskubėjo ruoštis fotosesijai, kuri turėjo vykti netrukus. Populiarus fotografas darbo nestokoja. Nors pats jis teigia menininku nesąs, bet gal išdrįsime pasiginčyti?