Baltijos NSO

2017 lapkritis

2011 metų vasarą Baltijos jūros dugne švedų aptiktas keistas objektas taip gali ir likti paslaptimi. Tai 60-ies metrų skersmens disko formos objektas, tūnantis 87 metrų gylyje, virš dugno pakilęs apie 4 metrus. Matomai dėl savo keistos formos radinys iškart buvo pramintas Baltijos NSO. Kaip ir kada jis čia atsirado dar ir šiandien įtikinamų atsakymų nėra.

2012 m. švedų okeanografų ekspedicijoje dalyvavę Piteris Lindbergas ir Denisas Asbergas stebėjosi radiniu, teigdami, kad per visus savo profesionalios veiklos metus jie nieko panašaus nebuvo matę. Taisyklingų geometrinių formų objektas labai primena skraidančią lėkštę, nors nepanašu, kad jis kada buvo skridęs. Tačiau nuo jo nusitiesusi apie 300 metrų šliūžė kelia mintį, kad jis judėjo arba buvo stumtas. Ekspedicijose dalyvavę narai pastebėjo ne vieną ypatybę, kurių ir šiandien negalima paaiškinti. Tai jo forma, keisti kampiniai įdubimai, aptikta apskrita ertmė paviršiuje, vedanti į objektą. Aplink ją rasta nudegimų ir darinių, kurie panašūs į nuo degimo likusius suodžius. Šis faktas nelabai paaiškinamas, nes akmenys įprastai nedega, be to, Baltijos jūroje nėra vulkaninio aktyvumo, kuris teoriškai galėjo apdeginti disko formos objektą. Ir dar, visi elektroniniai įrenginiai priartėjus prie objekto nustoja veikti.

Klausimų daugybė be atsakymų ir versijos apie paslaptingą objektą yra įvairios. Gal šis objektas buvo nacių ginklas prieš priešo povandeninių laivų flotilę, Baltijos jūros dugne atsidūręs Antrojo pasaulinio karo metais. O gal tai prieš tūkstančius metų į jūrą nukritęs NSO, kuris priklauso kitai kosmoso civilizacijai. Šias kalbas pakurstė žinia, kai buvo užfiksuoti paslaptingi signalai, sklindantys nuo objekto.

Tačiau oficialusis mokslas daro savo išvadą – tai natūralus gamtinis darinys.

Stokholmo universiteto geologijos profesoriaus Folkerio Briuherto nuomone, šis objektas greičiausiai yra geologinės kilmės. Baltijos jūra – tai ledyno slinkimo šia teritorija rezultatas. Ledynas ištirpo ir vėliau šioje vietoje atsirado jūra. Galima daryti prielaidą, kad gruntinį darinį čia kažkada atnešė ledynas, o po to, kai ledynas ištirpo, jis atsidūrė jūros dugne. O dėl neįprastos objekto formos nėra nieko keisto. Didžiuliuose ledo masyvuose buvo uolų nuolaužos. Jos kartu su ledynais nuslinko tūkstančius kilometrų ir liko ten, kur pateko baigiantis ledynmečiui. Neretai šios nuolaužos suformuodavo labai keistus darinius.

Tačiau Švedijos komandos “Ocean X” atstovai, pirmieji ir pradėję tyrinėti aptiktą objektą, kategoriškai neigia tokias mokslininkų išvadas. Švedai be jokios abejonės motyvavo, kad dėl tokios, akivaizdžiai ,,norimos, paprasčiausios” išvados iki Baltijos jūros apačios niekas nė nebuvo nusileidęs. Nes priešingu atveju ekspertai-nardytojai susidurtų su tokiomis pačiomis anomalijomis kaip ir jų komanda (elektroninės įrangos sutrikimais, šalia objekto nustodavo veikti net ir žibintai). Negi taip gali ,,elgtis” paprasti uoliniai dugno dariniai? – klausia švedų mokslininkai.

Be to, profesionalaus “Ocean X” komandos geologo Stivo Veinerio (Steve Weiner), tyrusio mėginį, paimtą nuo paslaptingo objekto, išvados radikaliai skiriasi nuo dabartinių oficialių mokslininkų išvadų. Jis įsitikinęs, kad tai jokiu būdu nėra natūralus geologinis susiformavimas, tai nežinomas lydinys, su kuriuo jam teko pirmą kartą susidūrti. Todėl paskutines akademinio mokslo išvadas jis pripažįsta kaip paprastą bandymą uždaryti jam (mokslui) jautrią problemą…