2011 rugpjūtis
Turbūt pats gražiausias ir įsimintiniausias rytas sutuoktinių gyvenime būna vestuvių dieną, kuri kiekvienam atneša ir džiaugsmo ir rūpesčių. Ši šventė yra kupina įvairių tradicijų, tiek didesnių, tiek mažesnių, bet vienaip ar kitaip mes jų laikomės. Be abejo, daug kas priklauso ir nuo vestuvių dydžio, t. y. ar daug svečių pakviesta, ar tai bus tik patys artimiausi žmonės, ar bendradarbiai ir draugai, kur bus švenčiama…Visa tai planuojama iš anksto. Jei būna tik artimi giminės ir draugai, vestuvės dažnai švenčiamos sodyboje, gamtoje, jei tai vyksta vasarą, tada ir piršlio su piršliene norisi, ir pamergių su pabroliais. O jei vestuvės yra kiek oficialesnės, kai būna pakviesta daugiau bendradarbių, verslo pažįstamų, tada ir tradicijos kiek kuklesnės. Tuomet dažniausiai yra nuomojami restoranai, įvairūs klubai, vestuvės švenčiamos trumpiau.
Tačiau kokios bebūtų vestuvės, vienos tradicijos laikosi turbūt visi. Tai jaunųjų išrinktasis tiltas,per kurį jaunikis neša savo nuotaką. Jau daug metų laikomasi šio papročio ir jis yra vienas iš linksmiausių bei maloniausių šios šventės epizodų. Būna ir juoko, ir džiaugsmo ašarų, ir net prakaito.
Pasitaiko atvejų, kai jaunikis teišgali jaunąją panešti tik iki vidurio tilto, bet tai nebėda, – šalia nenumatytiems atvejams visada būna jaunojo dešinioji ranka – sutuoktuvių ceremonijos liudininkas. Reikalui esant, jis turi teisę pakeisti jaunikį. Bet tai išskirtinis atvejis, nes vienaip ar kitaip, su pailsėjimais ar be jų, kiekvienas vyriškis stengiasi pats pernešti savo nuotaką per tiltą. Šiuo atveju tiltas simbolizuoja naują gyvenimą, jis sujungia du krantus į vieną. Tarsi jaunasis perneša išrinktąją į savo namus. Įprasta, kad jaunųjų pora būna pirmoji, bet ir šiuokart, jei yra piršlys, jis turėtų rodyti kelią.
Būsimieji jaunieji patys išsirenka gražiausią tiltą, kuriuo jie eis į naują gyvenimą. Pas mus tiltas būna tik vienas. Kitose šalyse jų yra net septyni. Nuotakų per visus neneša, bet apvažiuoja juos visus. Tai praeities, vaikystės, ateities, likimo, meilės, norų ir būrimo tiltai. Pastarasis gal būt ir yra svarbiausias. Pajuokaujant galima sakyti, kad jaunasis nešant nuotaką ant rankų, turbūt galvoja, sunki ji bus ar lengva ateityje? O jaunoji svarsto ar visą laiką ją taip nešios ant rankų. Bučiniai, šampanas, linksmos kalbos prie tilto –dar ne viskas.
Čia svarbus momentas – meilės spyna, kuri kabinama ant tilto turėklo. Jos būna įvairios: su vardais, su datom, meilės žodžių užrašais, didelės ir mažos, įvairių formų bei spalvų. Po meilės pažadų spyna, be abejo, užrakinama, o raktas išmetamas į vandenį. Dažniausiai tai būna ant to paties tilto, per kurį jaunikis neša nuotaką, bet kartais pasirenkamas ir kitas tiltas. Tai nulemia vienokios ar kitokios sąlygos, bet svarbu tik viena, kad spynos užrakinimas simbolizuoja tvirtą dviejų žmonių sąjungą.
Kabinti dviejų širdžių sąjungos spynas ant tiltų tapo labai madinga po italų rašytojo Federiko Močia (Federico Moccia) 1960 metais parašyto romano ,,Trys metrai virš dangaus“. Kūriant šį kūrinį jis ilgai vaikščiojo Romos gatvelėmis, galvodamas kaip jo personažai turėtų prisiekti amžinai tvirtai meilei, kad sudomintų skaitytoją. Ant Ponte Milvio tilto prie trečiojo žibinto jam šovė geniali mintis, kurią ir įgyvendino savo romane. Tai puiki šiuolaikinė Romeo ir Džiuljetos meilės istorija tarp ,,auksinio jaunimo“ luomo merginos ir ,,žemesnės kastos“vaikino. Romanas tapo labai populiarus ypač jaunimo tarpe, pagal jį yra pastatytas ir filmas. Laisvamanis rašytojas Federikas Močia (Federico Moccia) bei jo kūrinys ir yra laikomi šitos gražios meilės spynos kabinimo tradicijos autoriumi. Po knygos išleidimo, maždaug nuo 1962 metų italų jaunieji tiesiog užgriuvo tiltą ir miesto valdžiai teko apriboti šį reiškinį. Pakilo visuomenės nepasitenkinimo banga, pats rašytojas kreipėsi į Romos merą su prašymu leisti jaunimui kabinti meilės spynas. Draudimas buvo atšauktas ir dabar Ponte Milvio tiltas bei jo žibintai žavi miestelėnus ir turistus dešimtimis tūkstančių įvairiausių spynų – spynelių.
Ši graži tradicija labai populiari ir kitose šalyse. Pavyzdžiui Latvijoje, Rygoje (Latvia, Riga) yra specialių tarnybų prižiūrimi tiltai, ant kurių prikabinėta begalė spynelių. Kitur, matomai, jos ,,patvarkomos“, nes, be abejo, tiltai pradėtų lūžinėti nuo mūsų meilės. Bet, nežiūrint visko, ši graži tradicija yra labai populiari, nes ji puošia tokią šiltą ir didingą šventę – Vestuvių dieną.