Vedybinis užstatas Indonezijoje

2012 vasaris

Ne naujiena, kad Azijos šalių merginos dažnai dairosi į europiečius, norėdamos ištekėti ir turėti daugiau europietišką šeimą. Tai nėra mada, greičiau priklausomybė nuo ekonominių sąlygų. Jei mergina yra iš turtingos šeimos ar gerai išsilavinusi, jai tai neaktualu, nes gerą jaunikį ji ras ir savo šalyje. Na, o kitos, bėgdamos nuo skurdo, viliasi laimę rasti svetur. Tuo dažnai pasinaudoja tokie vyrai užsieniečiai, kurie į moterį žiūri kaip į savo nuosavybę. Tad, dauguma jaunų, gražių, bet neišprususių merginų tampa jų aukomis, – jos lieka kaip ir beteisės, o jų gerovė priklauso nuo to, ar įtiksi vyrui – šeimininkui, ar ne. Todėl tokioje Azijos šalyje, kaip Indonezija, vyriausybė ėmėsi priemonių, kad apgintų savo moteris nuo svetimtaučių skriaudimo ar net smurto, nes būtent indonezietės vienos iš labiausiai norinčių tekėti už europiečių šioje šalyje (kitos pretendentės yra tailandietės ir filipinietės). Iš čia kilusi žmona bus nepamainomai paklusnesnė nei ,,nosį užrietusi britė“, daranti karjerą ir turinti lygias teises su vyrais.

Didžiosios Britanijos ambasada registruoja, kad per savaitę vidutiniškai būna apie 70 tokių santuokų tarp britų ir Indonezijos merginų, kurios kaip taisyklė visada būna gerokai jaunesnės už jaunikį. Bet didelį nerimą šalies vyriausybei kelia ne mišrus santuokų kiekis, o smarkiai didėjantis skyrybų skaičius. Indonezietei šeima yra šventas dalykas, o britų vyrams dažnai tokia pasirinkta žmona yra tik kaip sekso objektas. Jei toks vyras nusprendžia palikti atsibodusią žmoną, ji lieka ,,ant ledo“, – be pinigų, pragyvenimo šaltinio, nes ir  išsilavinimo paprastai nėra. Tad šiuo metu Indonezijoje galioja tokia taisyklė – 38 000 svarų vedybinis užstatas! Nemaža sumelė, čia Indonezijoje tai labai dideli pinigai. Tokią sumą britas, norintis vesti indonezietę, turi pakloti kaip draudimo garantą, kad jis su ja gyvens ir saugos šeimą. Jei norės skirtis neišgyvenęs 10 metų, tuomet šie pinigai lieka moters sąskaitoje. O jei santuoka trunka ne mažiau dešimties metų, draudimo suma lieka bendrame šeimos biudžete. Geras ar ne, toks nutarimas verčia susimąstyti.