Šis tas apie grožį iš seniau

2011 birželis

01_Nefertiti 02_Nefertiti

 Besirūpindami savo išvaizda pirmiausia turbūt galvojame apie rūbus, figūrą ir be abejo apie kosmetiką, kuri tapo mūsų gyvenimo kasdienybe. Kosmetika – menas būti gražiai. Noras patikti būdingas žmonėms nuo seno. Dar pirmykštis žmogus žiūrėjo į save ramiame veidrodiniame vandens paviršiuje. Senovėje buvo naudojamos paprasčiausios kosmetinės priemonės – tatuiruotės, šukos, įvairūs gamtiniai dažai. Kosmetikos lopšiu laikomas Egiptas. Nefertitės biustas, rastas kapavietėje kasinėjimo metu, rodo kaip senovėje buvo rūpinamasi moters grožiu. Veidas nugrimuotas, nudažytos lūpos, pakelti antakiai. Buvo naudojami kvepiantieji dažai, įvairūs aliejai. Net plaukai irgi buvo dažomi. Rastų mumijų plaukų spalva išsilaikiusi.

Pirmieji kosmetologai buvo žyniai, kurie žinojo įvairių kvepiančių aliejų bei dažų gaminimo paslaptis. Taip pat ir kvepalų. Senovės egiptiečiai buvo dideli kvepalų žinovai. Įvairūs kvepiantieji aliejai, skirti kūnui, kambarių kvėpinimui, buvo eksportuojami ir į kitas senovės Rytų šalis. Kvapniąsias medžiagas senovės žydai vartodavo ir religinėms apeigoms. Ypač natūraliomis kosmetinėmis priemonėmis domėjosi senoji Graikija, kur labai buvo vertinamas gražus veidas ir grakštus kūnas. Iš Graikijos kvepiančiosios medžiagos pateko į Romą. Čia labiausiai klestėjo kosmetika. Apie gražuolių romėnių kosmetines paslaptis rašė ir romėnų poetai. Tuomet čia labai buvo populiarios pirtys ir soliariumai – vieta saulės vonioms priiminėti. Pirtyse buvo naudojami kvepiantieji aliejai, kuriais tepė ir masažavo kūną.

Romėnai plačiai vartojo specialųjį grimą. Tai įvairios pudros, kremai, pagaminti iš natūralių medžiagų. Pirmoji moteris, parašiusi apie kosmetiką, ir buvo romenė. Tai antroji imperatoriaus Nerono žmona Poppėja. Romos imperijai žlugus, kosmetinės priemonės pradėjo keliauti į Europą, pirmiausia į Prancūziją. Viduramžiais bažnyčia draudė kosmetiką, laikė tai nereikalingu užsiėmimu. Tačiau laikui bėgant siekis grožiui darė savo. Šiuolaikinė technologija tiria ir kūria įvairias priemones grožiui palaikyti ir jį išsaugoti.