Senesnė Sfinkso kilmė

2016 liepa

Egiptas nuo seniausių laikų traukia savo paslaptimis ir mįslėmis. Mokslininkai visuomet su dideliu entuziazmu domėjosi jo artefaktais. Piramidžių statybų mįslė, paslaptingi užrašai kapaviečių viduje, visa tai stumėjo tyrinėtojus rengti ištisas ekspedicijas, kurių tikslas buvo rasti atsakymus į daugelį žmonijos klausimų.

Kokiomis žiniomis buvo turtingi egiptiečiai? Iš kur jie turėjo technologijas, kurios leido sukurti tokius statinius kaip piramidės? Bet ne vien piramidėmis garsėja Nilo slėnis, čia visų dėmesį traukia ir Sfinksas. Ši įspūdinga dvidešimtmetrinė statula, kuri pagal vieną iš legendų įkūnija dievą Amoną Ra, saugo piramidžių ir Egipto paslaptis.

Pereito amžiaus pabaigoje buvo surengtos kelios mokslinės ekspedicijos prie Sfinkso papėdės. Japonų mokslininkai sukūrė specialų prietaisą, kuris leido skenuoti bet kokio storio akmenį. Jo pagalba jie nuskenavo ir Sfinksą. Ir kaip jie nustebo, kad po milžiniška statula yra slaptas praėjimas. Tačiau šiandien patekti į jį beveik neįmanoma, nes reikėtų ardyti skulptūros pagrindą, o tai gali sukelti įtrūkimus, plyšius  ir pažeisti visą skulptūrą.

Mokslininkai pradėjo ieškoti slapto įėjimo, kuris turėjo atvesti juos į vidinę skulptūros dalį. Bet, deja, įėjimas į požeminę ertmę nebuvo rastas. Be to, ir vietos valdžios institucijos nebuvo labai draugiškos ir trukdė mokslinėms ekspertizėms ir medžiagos, iš kurios Sfinksas buvo pastatytas, analizavimui.

Reikalas tas, kad ant skulptūros mokslininkai aptiko vandens erozijos pėdsakus. Iš istorinių šaltinių yra žinoma, kad potvynio ir lietaus šioje Egipto dalyje nebuvo jau tūkstantį metų, Gizos plynaukštė tai beveik amžina dykuma, bet kaip tada paaiškinti vandens erozijos pėdsakus? Ir dar negana to, mokslininkų nuomone, tai nėra paprasto tropinio lietaus ar Nilo vandenų erozija, tai milžiniško potvynio padariniai. Jie padarė išvadą, kad katastrofa įvyko maždaug prieš aštuonis tūkstančius metų iki mūsų eros ir galingas vandenyno vanduo ėjo iš šiaurės į pietus.

Britų mokslininkai, pakartoję hidrologinius uolienos, iš kurios padarytas Sfinksas, tyrimus, potvynio datą perkėlė iki 12 000 metų prieš mūsų erą. Tai iš esmės sutampa su pasaulinio tvano data, kuris daugelio mokslininkų nuomone įvyko apie 8-10 tūkstančius metų prieš mūsų erą. Tačiau ir tai nėra galutinis Sfinkso amžius.

Geopolitinių problemų akademijos (Rusija) profesorius Aleksandras Semionovas (Александр Семенов) sako, kad yra versija, jog Sfinksas buvo pastatytas 30 000 m. iki m. e., kai Sacharos rajone buvo drėgnas klimatas ir žaliavo tropikų miškai. Yra ir kiti duomenys, kad Sfinksui gali būti 66 000 metų. Iš tikrųjų kada jis buvo pastatytas lieka neaišku…

Mokslininkai dabar neranda kito paaiškinimo išskyrus tą, kad skulptūra buvo pastatyta gerokai anksčiau nei rodo istoriniai duomenys. Labai tikėtina, kad Egipto rankraščiuose Nilo slėnio gyventojai aprašydavo nežinia nuo kokių laikų jau stovintį Sfinksą. Be to, nėra jokių rašytinių įrodymų iš praeities, kur būtų nurodoma, jog egiptiečiai statė Sfinksą. Remiantis senovės metraščiais daugelį šimtmečių, net tūkstantmečių Sfinksas visiškai nebuvo minimas. Senovės papirusuose yra nemažai užuominų apie Egipto piramides, faraonų kapavietes, bet apie akmeninį milžiną – beveik nieko. Kaip nežinoma ir kas jį pastatė. O kur minimas, tai aprašoma tik jo sakralinė vertė, kaip ir piramidžių. Beje, yra mokslininkų išvados, kad Sfinksas yra senesnis nei Cheopso piramidė, apie tai liudija ne pati uoliena, o jos apdirbimas.

Praėjusio amžiaus pabaigoje mokslininkai pradėjo daugiau dėmesio skirti dokumentinių radinių,  kurie pasakojo apie piramides ir Sfinksą pakartotiniam nagrinėjimui. Po papildomos peržiūros buvo padaryta išvada, kad iš tiesų senovės egiptiečiai taip pat užsiiminėjo piramidžių tyrinėjimu. Tai liudija daug istorinių nuorodų tyrinėjant saulės aktyvumo įtaką piramidėms ir Sfinksui. Buvo atrastos legendos, pasakojančios, kad per Saulės ir Mėnulio užtemimus Sfinksas turėjo atgyti. Tačiau, be abejo, nėra jokių įrodymų, kad tai bent kartą įvyko. Nebuvo ir užuominų apie paslaptingas patalpas.

Tuo metu mokslininkai iškėlė hipotezę, kad per šimtmečius pastoviai vėjo pustomas smėlis tiesiog paslėpė dalį Sfinkso. Galbūt todėl tariamas, legendomis apipintas požeminis tunelis ir didžiulis kambarys su paslaptinga senovės informacija po jo letenomis atsidūrė giliai smėlyje… Ir galbūt pats Sfinkas kadaise buvo po smėliu arba mažai matomas, kad apie jį neminėjo senovės metraščiai?

Kaip rodo istorija, Sfinksą lankė nemažai aiškiaregių ir ekstrasensų. Kai kurie iš jų aiškiai nurodė, kad po jo letenomis yra senovės biblioteka, tačiau įėjimą saugo požemių dvasios. Jos neįleis paprastų mirtingųjų ir prie slaptų žinių prieis tik išrinktieji. Istoriniai faktai rodo, kad Egipte skaityti ir rašyti buvo mokomi tik karališko kraujo žmonės ir kunigai. Tai buvo didžiausia valstybės kasta. Galbūt su tuo ir buvo susiję apribojimai į požeminę biblioteką, apie kurią sakė aiškiaregiai. Visa tai, viena vertus, panašu į legendas ir mitus, tačiau, kita vertus, yra gana neaišku, kodėl vietos valdžia bando uždrausti prieigą mokslininkams prie kapaviečių ir Sfinkso. Galbūt jie tiesiog nori išsaugoti kultūros ir istorijos paminklų pradinę formą, o gal jie tikrai turi ką slėpti.

Šiandien mokslininkai aktyviai studijuoja Sfinkso akmens daleles. Jie vis dažniau sutinka su nuomone, kad jo kilmė datuojama tuo civilizacijos laikotarpiu, kai žmogaus Žemėje dar nebuvo. Keista dar ir tai, kad Nilo slėnyje nėra tokio akmens, iš kokio yra padaryta skulptūra. Galbūt jis buvo atgabentas iš kitos šalies, bet kam tuomet tokie sunkumai? Ir jei tai būtų tiesa, tuomet mokslininkai būtų aptikę kažkokius dokumentus, patvirtinančius šį faktą.

Galima daryti išvadą, kad nei technologijos, nei medžiagų tokiam statiniui egiptiečiai neturėjo. Be to, dar ir vandens darbo pėdsakai rodo apie senesnę Sfinkso kilmę nei Egipto civilizacijos kilmė. Tuomet galima manyti, kad Sfinksas iš tikrųjų ne žmogaus rankų kūrinys. Bet tada kieno? Ir kas per ,,žinių kambarys“ slepiasi po juo?

Galbūt buvę mūsų planetos gyventojai, kurie žuvo kartu su dinozaurais per sausumos dalies apledėjimą ir yra Sfinkso statytojai? Galbūt jie paliko visus savo atradimus jame ar po juo? Tada būtų logiška manyti, kad turi būti užuominų, kaip leisti žmonėms išspręsti įėjimo į Sfinkso požemį mįslę.

Šiandien mokslininkai toliau studijuoja Nilo slėnio istorinius radinius ir daro skirtingas išvadas. Tyrinėdami piramides daugelis vis labiau linksta prie nuomonės, kad jos yra ne žmogaus rankų kūryba, kad jas sukūrė žmonių pirmtakai. Bet tiksliai tvirtinti to jie dar negali. Neužtenka įrodymų, kad Žemėje iki žmogaus gyveno protingesnės būtybės. Kol mokslininkai užsiima paieškomis tokių įrodymų, pasaulyje vyksta vis daugiau ir daugiau keistų įvykių, vis daugiau aptinkama žinomų dalykų, kurie nurodo į galimą dar vienos protingos rasės buvimą Žemėje, galbūt daug labiau išvystytos nei žmonių civilizacija.