Paslaptingi akmenys Kosta Rikoje

2012 lapkritis

Paslaptingi akmenys Kosta Rikoje šiandien jau nebe naujiena, jie buvo aptikti dar XX-ojo amžiaus ketvirto dešimtmečio pabaigoje, bet jų tyrinėjimai vyksta po šiai dienai. Rasti jie buvo medkirčių tankiose džiunglėse, toli nuo gyvenamų vietų. Radiniu iškart susidomėta, nes akmenys buvo apvalūs, dailiai nugludinti, todėl nelabai panašūs į įprastus akmenis. Jų būta įvairaus dydžio, visi apvalūs, nuo 10 cm iki 2-3 metrų skersmens, didžiausi sveriantys net apie 16 tonų. Tačiau dar ir dabar nėra atsakymų iš kur jie atsirado ir kokia jų paskirtis. Ir kokios technologijos reikėjo, kad juos taip nugludinti, pagaminti, atvežti, kodėl negyvenamoj vietoj? Iš kur jie atsirado?

Bet vėliau paaiškėjo, kad tokie rutuliai buvo ne vieninteliai. Panašūs akmenys buvo rasti šalia Palmar Sur ir Palmar Norte miestų, taip pat prie upės Térraba. Be to, nemažai panašių rutulių yra išsibarstę visoje šalyje: iš šiaurės (slėnis Estrella), į pietus (Coto Koloradas). Apvalių akmenų rasta ne tik Centrinėje Amerikoje, bet ir kitose pasaulio vietose. Jų yra ir Vokietijoje, Egipte, Čilėje, Rumunijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kazachstane, Brazilijoje ir net Rusijoje. Tačiau, palyginti su Kosta Rikos akmens rutuliais, jie nėra tokie lygūs ir apvalūs. Svarbiausias mokslininkams rūpimas klausimas: kokia jų paskirtis?

Iki šiol tik Kosta Rikoje yra atrasta daugiau nei trys šimtai kamuolių ir visi jie yra įtraukti į šalies Nacionalinio muziejaus katalogą. Yra manoma, kad po žeme ir ant paviršiaus jų slypi dar daugiau. Tikslų jų skaičių nebuvo lengva nustatyti, nes daugelis iš jų buvo perkelti iš vienos vietos į kitą. Kai kurie iš jų buvo rasti mokyklų ir ligoninių teritorijose, kai kurie muziejuose, užsienyje.

Įdomus dalykas, kad rutuliai buvo išsidėstę žemės  paviršiuje ne išbarstyti padrikai, o suskirstyti į grupes po 3-50. Šie faktai sudomino mokslininkus ir akmenys buvo apžiūrinėjami iš paukščio skrydžio. Rezultatai buvo įdomūs – džiunglėse rasti akmenys yra išsidėstę geometrinėmis formomis: apskritimais, kvadratais, trikampiais ir daugiakampiais.

Pagal vieną iš versijų, rutuliai išdėstyti tokiu būdu tam, kad atstovautų žvaigždynų modelį. Taigi, akmenys galėjo būti skirti astronominiams stebėjimams. Jei ši versija yra teisinga, tada labiausiai tikėtina, kad čia būta pažangios civilizacijos, kuri gyveno šiose teritorijose. Be to, žmonės, kurie juos taip sudėliojo, buvo susipažinę su magnetiniu kompasu ir naudojo juos kaip orientyrą ,,šiaurė-pietūs”. Akmenys galėjo būti ir saulės sistemos simboliai arba žymėti atskirų genčių valdas, gal tai ribinės linijos, kaip šiuolaikiniai kilimo ir tūpimo takai.

Nuo akmenų atradimo dienos praėjo nemažai laiko ir daug kas pasikeitė – dauguma akmenų dėl įvairių priežasčių buvo perkeliami, kai kurie sugadinti lobių ieškotojų, kurie tikėjosi po jais rasti turtų. Todėl šiandien atrasti vertingesnės informacijos apie akmenų grupes ir jų paskirtį nėra taip paprasta. Taip pat vyksta diskusijos apie šių akmenų kilmę. Vieni mokslininkai tvirtina, kad jie gamtinės kilmės, o kiti teigia, kad tai žmogaus darbas.

Jeigu manyti apie gamtinį akmenų susidarymą, tai čia mokslininkai pateikė teoriją, kad sferiniai akmenys yra vulkaninės veiklos rezultatas. Ši akmens rutulių kilmės versija gali būti labai reali, jeigu nebūtų tam tikrų prieštaravimų. Pirma, šie rutuliai buvo išdėstyti pagal tam tikrą sistemą. Antra, akmenys buvo rasti tose vietose, kur niekuomet nebuvo ugnikalnių. Trečia, ant jų buvo aiškiai matomi  rankų darbo apdirbimas. Versiją apie dirbtinės kilmės kamuolius pateikė archeologai. Jie tiki, kad sferinės formos akmenys buvo pagaminti žmonių. Nors akmenų atradimo vietoje neaptikta jokių pėdsakų apie jų buvimą ir gyvenimą, nebuvo rasta jokių daiktų ar kaulų.

Paslaptimi lieka ir tai, kokiu būdu šie akmenys čia buvo perkelti iš pagaminimo vietos per nepereinamas džiungles, upes, net kalnus (jeigu taip ir buvo), turint omenyje kai kurių jų toninius svorius. Ir dar be šiuolaikinės technikos. Sunku nustatyti ir jų amžių. Vienintelis būdas tai padaryti, tai rastų daiktų toje vietoje  amžiaus nustatymas.

Amerikiečių mokslininkas D. Erickson teigia, kad akmens rutuliai Žemėje atsirado daugiau nei prieš 12.000 metų. Jo išvados yra pagrįstos tuo, kad panašūs rutuliai buvo nustatyti ir jūrų bei vandenynų dugne ir tai buvo senųjų civilizacijų darbas, tuomet kai ten dar buvo sausa žemė.

Tačiau ir ši prielaida neįtikėtina, nes įrodymų nėra. Yra tik faktas – mislingi Žemės akmenys ir aibė klausimų, bet tikimasi, kad nenuilstantys archeologų tyrinėjimai kada nors duos atsakymus.