2006 birželis
JULIJA ŽILĖNIENĖ – atvira, šilta, rami asmenybė, kuri kuria grožį. Grožį, kuris priverstų pastebėti smulkmenas, supančias žmogų šiame pasaulyje. Padeda žmonėms išreikšti save taip, kad kiti suprastų, koks jų vidinis pasaulis. Jos pačios gyvenimas nuolatos kinta, lekia pašėlusiu tempu, jai niekada negana iššūkių ir naujų idėjų, kurias išreiškia ne tik drabužių madoje, bet ir interjere. Mada ir stilius yra jos gyvenimas.
Stabtelkime šiame pasaulio lėkime ir artimiau pažinkime šią žavią asmenybę…
- Aš esu…
- Užsiėmusi, kūrybinga, energinga, valdinga, šarminga, na, galbūt ir žavinga.
- Jūsų gyvenimo kredo?
- Tiesą pasakius tai nuolatos keičiasi. Šiuo metu geriausiai tiktų – Viskas bus gerai…
- Julija Žilėnienė yra šioje žemėje tam, kad taptų legenda?
- Kiekvienas kūrėjas jau prieš užsiimdamas savo veikla trokšta tapti legenda. Nebūtinai tai turi būti pagrindinis siekis, tačiau kažkur viduje tai slypi. Galima teigti, kad aš jau tapau kažkam legenda, o kažkam dar tapsiu. Visiems žmonės, kurie vertina mano darbus tikriausiai aš jau tokia esu. Tačiau niekada nežinai kaip bus rytoj.
- Daugelis garsių žmonių teigia, kad būvimas visų atpažįstamam, yra baisi kančia. Kaip Jūs jaučiatės eidama Gedimino prospektu (Vilniuje), Laisvės alėja (Kaune)?
- Kasdienybė manęs neslegia. Nei būdama „Maximoje”, nei atlikdama gyvenimiškas užduotis nesijaučiu blogai. Tačiau paskutiniuoju metu yra sunku ten, kur yra daug žmonių, kur visi tave stebi. Ypatingai įvairiuose oficialiuose priėmimuose, vakarėliuose, kuriuose tu privalai būti ir visi iš tavęs kažko tikisi: turi atrodyti nepriekaištingai, elgtis ir kalbėti tinkamai. Galiausiai tai tampa darbu, kuriame atbūni, atlieki savo užduotis ir išeini.
- Ar mėgstate intrigą? Paslaptį?
- Apskritai, nemėgstu jokio, pernelyg didelio, atvirumo. Mano mada yra korektiška. Nėra iššaukiamo nuogumo ir atvirumo. Drabužiai turi turėti intrigą, po kuria slypi paslaptis.
- Ar patinka uždari žmonės, ar atlapaširdžiai?
- Kiekvienas žmogus yra individualybė. Jei žmogus iš prigimties yra atviras, tuomet tai yra žavu, įdomu. Jei žmogus iš prigimties yra uždaras, nieko nėra bloga, jis toks yra ir tiek. Nereikia keisti
žmogaus prigimties. Tačiau nepatinka žmonės, kurie veidmainiauja, vaidina, stengiasi būti tokie, kokie nėra. Vaidina norėdami įtikti. Reikia būti savimi!
- Esate mados diktatorė, pažiba mados pasaulyje, sektinas pavyzdys. Ar dažnai išgirstate kritikos? Ar dažniau pati kritikuojate?
- Tiesioginės kritikos neišgirstu. Mano pačios darbas yra pastebėti tai, kas taisytina. Suderinti žmogaus išorę su vidumi. Visada stebiu savo klientus, stengiuosi išsiaiškinti, kokie jie žmonės, kokios asmenybės, ką jaučia, kuo gyvena. Tik visa tai išanalizavus, pradedu kurti eskizus. Tačiau tai darau tik tuomet, kai į mane kreipiasi pagalbos, niekuomet to nedarau tiesiog gatvėje. Iš manęs neįmanoma išgirsti viešos kritikos, kad tai padaryčiau viešai, reikia mane išvesti iš kantrybės. Šiaip to niekada nedarau.
- Mados kūrimas – darbas, malonumas, išsipildęs noras ar narkotikas, kuris įtraukia ir nebegali pabėgti?
- Kadangi kuriu ne tik drabužius, bet ir papuošalus, aksesuarus, interjero detales, interjero dizainą, todėl visa kūryba man yra narkotikas.
- Kokia yra pati brangiausia ir pati pigiausia Jūsų sukurta suknelė?
- Tiesą pasakius kurdama neskaičiuoju. Tačiau jūs nustebsite, tai yra ne moteriška suknelė, o vyriškas kostiumas. Jis kainavo dvidešimt tris tūkstančius litų. Į kostiumą įėjo visa eilutė su fraku ir paltu. Šis darbas buvo toks brangus, nes medžiagos, iš kurių buvo siuvamas kostiumas, kainavo labai daug. Apskritai, kiekvienas darbas yra pats brangiausias tuo metu, kai jis yra kuriamas. Dažnai juokiuosi, kad tol, kol kuriu drabužius, juos visiškai nunešioju ir žmogui atiduodu jau sudėvėtą daiktą. Kadangi visi drabužiai jau sunešioti, labai sunku pačiai sau ką nors sukurti.
- Kada Jums labiau linksta keliai: kai išleidžiate į pasaulį savo naują kūdikį (kolekciją), ar tuomet, kai pakeičiate kokios nors moters įvaizdį?
- Vienareikšmiškai kolekciją. Visada taip būna! Dar nebuvo nė vieno karto, kad keliai nelinktų.
- Ar tenka būti psichologu savo klientams?
- Labai dažnai. Ar to noriu, ar nenoriu, vis tiek tenka juo pabūti. Žinoma, už papildomą mokestį. Bet ne visada pasakau tą mokestį, tiesiog įskaičiuoju tai į bendrą sąskaitą! (Juokiasi)
- Ar nesinori, kad įsisukusi karuselė bent trumpam sustotų ir leistų paisėti? Ar tai būtų per didelė prabanga, kuri padarytų nemažai nuostolių?
- Aš leidžiu sau pailsėti, tai yra tiesiog būtina. Kiekvienam menininkui būtina ištrūki iš jį supančios aplinkos, privaloma pasisemti naujų idėjų, jėgų būsimam darbui. Kiekvienais metais atostogauju kaip ir visi kiti žmonės. Tačiau pailsiu tik užsienyje. Tuomet atsipalaiduoju, kiek įmanoma užsimirštu, tačiau ir atostogaudama nemažai galvoju apie savo darbą. Lietuvoje pailsėti neįmanoma. Visuomet traukia sugrįžti į miestą, vėl pasinerti į kūrybą.
- Skonis yra atsinešamas gimstant ar įgyjamas?
- Tikrai išlavinamas. Visuomet yra šeimos kodas, terpė, tačiau tai suteikia tik dalelę skonio, visa kita yra išlavinama. Reikia domėtis, tiesiog mokytis, skaityti įvairią literatūrą, galima pasisamdyti net gi mokytojus. Paprasčiausiai reikia norėti lavinti skonį, jei nėra norima, tuomet niekas neišmokys, nei aplinka, nei supantys žmonės, nei kritika, nei pats geriausias mokytojas.
- Mada ir stilius tapatu?
- Ne. Tikrai ne. Mada yra didysis rutulys, o stilius – mažasis, esantis mados viduje.
-Madingas ir stilingas žmogus…
- Nenusakoma. Nėra jokių bendrų taisyklių. Madingas žmogus yra tas, kuris savo individualybę išreiškia per išvaizdą. Suderina savo mąstymą, gyvenimo būdą, statusą su savo išore. Iš detalių galima suprasti, kas tai per žmogus.
- Idealiausios moters formos…
- Tik harmoningos.
- Ar galėtumėte įvardyti žmogų, kurio stilius galėtų būti sektinas pavyzdys?
- Alma Adamkienė.
- Kokius prekės ženklus pati vertinate?
- Aš vertinu kokybę ir individualumą. Visiškai nesvarbu, kas yra gamintojas, kur prekiaujama. Gali būti drabužiai iš turgaus, iš parduotuvių, prekiaujančių masiniais gaminiais, iš garsių parduotuvių, turinčių tik vienetinius daiktus, sukurti dizainerio. Tačiau autoritetai veikia. Kiekvienas žmogus turi autoritetų, taip pat ir aš. Yra žmonių, iš kurių aš mokiausi, kurių pavyzdys yra sektinas. Man patinka jų darbai, noriu juos įsigyti. Nebūtinai tik drabužių dizaineriai, yra įvairių architektų, dailininkų, interjero dizainerių ir kitų sričių atstovų. Aš apsiperku stichiškai ir greitai, niekada neplanuoju, paprasčiausiai pamatau ir jau turiu.
- Ko Lietuvoje daugiau: kičo ar tikrojo meno?
- Daugiau kičo. Šiuo metu netgi vadinamojo „Popso”. Jis egzistuoja visame kame. Mus supa daiktai, kurie pataikauja neišlavintam skoniui. Tačiau jie yra perkami, paklausa auga, todėl viskas yra gerai. Jei žmonėms to reikia, jie tai ir gauna. Manau, kiekvienas renkasi tai, ko trokšta, jei „Popsas” žmones tenkina, tuomet taip reikia.
- Kaip manote, Lietuvoje pakanka mados ir stiliaus žurnalų?
- Kol kas nėra nei vieno.
- Kas turėtų būti mados žurnalų puslapiuose?
- Stiliaus rekomendacijos, straipsniai, kurie paaiškina, padeda nepasiklysti paklausoj, suteikia žinių apie sveikatą, fizinę būklę, kūno ir veido dekorą, supažindina su įvairiais aksesuarais, drabužių kolekcijomis. Žinoma, reikia kuo daugiau vaizdinės medžiagos, o tekstai turi būti tik apie esmę.
- Kurie Lietuvoje esantys kampeliai jums patys mieliausi? Ar tie kurie madingi ir visų mėgiami, ar tie, kurie stilingi, bet niekam nežinomi.
- Mieli. Visiškai nesvarbu ar vieta populiari, ar niekam nežinoma.
- Ką patartumėte žmogui, kuris iš visos širdies stengiasi būti ir stilingas, ir madingas, tačiau kaip nesiseka, taip nesiseka?
- Tavo šaknys ne ten! Kažkas yra negerai mąstyme. Pirmyn pas psichologą! (Juokiasi)
- Šiuo metu Jūsų gyvenimas yra…
- Turiningas. Šiuo metu vyksta labai daug permainų ir perversmų mano darbe, todėl daug rūpesčių, lakstymo ir naujų vėjų.
- Linkėjimas visiems, Jus mylintiems, žmonėms…
- Norėčiau palinkėti to, ko labiausiai trūksta man pačiai, tačiau tai būtų nesąžininga ir negražu. Todėl linkiu to, ko labiausiai trūksta – DĖMESIO VIENAS KITAM IR GYVENIMO SMULKMENŲ!!!