2011 gegužė
Visi žinome, kad būtume sveiki ir gražūs, turime jaustis gerai ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Pyktis, nerimas, pavydas, įvairios nemalonios buitinės smulkmenos gadina mums gyvenimą. Žmonės, galintys valdyti asmenines emocijas, gali pastebėti labai laimingą savybę: jie yra pirmiausia sąžiningi sau,t. y. pripažinti savo silpnybes, moka džiaugtis kitų pasiekimais, kas visai nebūdinga pavyduoliams. Pavydas ne tiktai nuodija daugeliui žmonių gyvenimą, bet gali turėti ir rimtesnių pasekmių. Kiekvienas žmogus turi pastebėti, kad jei nors kartą gyvenime jame sujudo kažkoks negeras pavydo jausmas, tai savyje turėjo pajusti griaunamąją jėgą. Prisėlinęs iš pasalų jis nežymiai žeidžia skaudžiai ir giliai. Žmogus pavydi kitų gėrovės ir kankinasi žinodamas, kad kažkam sekasi geriau. Pavydėti galima‘‘ gerietiškai‘‘ ir nebijoti apie tai pasakyti garsiai. Pripažinti kito žmogaus pasiekimus- tai stimulas aktyviajai veiklai. Noras pasiekti tai, ką gero turi kitas, pasiekti dar daugiau, tampa impulsu dvasiniam pakilimui ir akyviajai veiklai. Kas pasyviai pasiduoda pavydo jausmui, pats kaltas, kad lieka vienišas.Jis paprasčiausiai tampa nebeįdomus kitiems ir yra vengiama su juo bendrauti. Reikia nugalėti pavydą, tapsime laimingesni, gražesni ir dėlto dažniau šypsosimės.