Žmonių-reptilijų statulėlių paslaptis

2015 lapkritis

Keistos žmonių-reptilijų statulėlės buvo rastos 1919 metais kasinėjimo metu šiuolaikinio Irako teritorijoje. Mįslingos dvikojos būtybės, laikančios galios atributus, kitos figūrėlės žindančios vaikus-reptilijas sudomino atradėjus ir sukėlė nemažai tuometinių diskusijų mokslininkų tarpe. Tačiau ir dabar niekas negali konkrečiai pasakyti ką reiškia toks driežažmogių vaizdavimas. Ką reiškia šios keistos statulėlės?

Kai kurie istorijos tyrinėtojai iškėlė hipotezę, kad žmogaus civilizacija yra kilusi iš ateivių-reptilijų, kurios senovėje lankė mūsų planetą. Gal šios figūrėlės gali būti reptilijų rasės egzistavimo įrodymu?

Vienas iš šios teorijos šalininkų yra britas Deividas Aikas (David Icke).

Jis įsitikinęs, kad daug milijonų metų atgal Žemę lankė ateiviai – anunnakiai. Pirmą kartą jie pasirodė Mesopotamijoje, toje vietoje, kur kadaise buvo įsikūrusi šumerų civilizacija. Ir nors kituose šaltiniuose anunnakiai yra vaizduojami kitaip, D. Aikas teigia, kad išoriškai anunnakiai labai primena reptilijas, ką ir vaizduoja rastos figūrėlės. Atvykėliai turėjo visapusiškas žinias: apie matematiką, astronomiją, farmakologiją, mediciną, genetiką, laiką bei daugelį kitų. Ir kadangi šie visažiniai ,,nusileido iš dangaus“ (ką reiškia išvertus žodį ,,anunnaki”), žmonės į juos žiūrėjo kaip į dievus.

Tačiau ilgainiui dievai pasitraukė iš Žemės, bet paliko hibridus, kad valdytų žmones. Tai ir buvo žmonės-reptilijos, juos vadino karaliais, o titulas buvo paveldimas. Tokios karališkos šeimos griežtai žiūrėjo į kraujo grynumą ir šeimas kurdavo tik tarpusavyje, kad išsaugotų reptilijų ir žmogaus DNR mišinį.

Šumerų ir iki tol gyvenusių keisti dievai

Pagal šiuolaikinę archeologiją didinga Šumerų civilizacija laikoma seniausia žmonių civilizacija dabartiniame Irake, senovės Mesopotamijos teritorijoje. Tačiau archeologiniai radiniai Artimuosiuose Rytuose leidžia suabejoti šiuolaikinių istorikų požiūriu: šioje teritorijoje rasti artefaktai yra 7000 metų senumo ir priklauso Ubaido kultūrai, gyvavusiai dar iki šumerų. Tie, kas čia gyveno, statėsi plytinius namus, miestus, užsiiminėjo žemdirbyste ir naudojo sudėtingas vandens tiekimo sistemas.

Išlikusiose ubeidų mitologijos nuotrupose kalbama apie tai, kad jie atėjo iš pietų, iš Persų įlankos, kad su tuo susijusi dabartinė Bahreino sala. Ubeidai – jūrininkų tauta, jų nebaugino Pietų Tarpupio pelkės. Iš nendrių pluoštų jie darėsi plaustus – valtis. Plačiuose vandenyse veisėsi daug, žuvų, todėl žvejyba buvo labai svarbus pagalbinis ubeidų verslas. Galbūt ubeidai garbino roplius, o vaizduojančias juos kaukes nešiojo tik vadai?

Rastos statulėlės vaizduoja tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties būtybes. Galvos apdangalai primena šalmus, pečiai apgaubti kažkokiais apsauginiais elementais. Vienos figūrėlės laiko kažką panašaus į skeptrus – karališkus valdovo simbolius. Visų statulėlių galvos ir akių formos yra pailgos, ilgi veidai ir driežo išvaizdos nosys.

O gal tai iš tiesų yra dievų-reptilijų rasės atstovai? Galbūt Mesopotamija, kuri buvo laikoma civilizacijos lopšiu gavo žinias iš reptilijų, todėl šumerai ir kitos ten gyvenusios civilizacijos meldėsi dievams, panašiems į driežažmogius.

Ką būtent vaizduoja šie artefaktai – iki šiol mįslė.