Tykantys pavojai iš kosmoso

2017 kovas

01_Kosmose_slypi_gausybe_asteroidu_pavojingu_musu_planetai_©galaktica_pl

Saulės sistemoje yra daugybė asteroidų ir kometų, likusių po planetų formavimosi. Ir nors dauguma jų yra gana maži, kaip smėlio grūdas arba kaip mažas akmuo, bet yra ir iš tikrųjų pavojingų ,,kaimynų“, kurių skersmuo – nuo keleto metrų ir net apie tūkstantį kilometrų. Susidūrimai su tokiais kosminiais svečiais yra visiškai tikėtini ir anksčiau ar vėliau gali virsti tikrove (kaip tai istorijoje buvo ne kartą).

Nedideli gabalai atitarnavusių raketų kerta dangų ir liepsnoja kaip meteorai, kol visiškai sudega atmosferoje. Bet stambesni kosminiai ,,svečiai“ gali įveikti šį ugningą kelią ir galiausiai susidurti su Žemės paviršiumi nesukeldami didesnės žalos, o vėliau tapti meteoritų kolekcininkų ir įvairių mokslininkų (kurie vertina tokias dangaus dovanas) eksponatais.

Tuo tarpu mokslininkai jau seniai nerimauja, kad Žemę gali aplankyti ir potencialiai pavojingi dideli asteroidai. Judėdami dešimtimis kilometrų per sekundę greičiu, jie gali sukelti neįtikėtiną žalą mūsų planetai ir išprovokuoti naujus masinius išmirimus.

Nors pati susidūrimo tikimybė labai maža, Žemėje yra mažiausiai 150 randų – smūginių kraterių – liudijančių, jog tai tikrai įmanoma. Didžiausi asteroidai, puolę Žemę, sugebėdavo ne tik pakeisti kraštovaizdį, bet ir išnaikinti didelę dalį gyvūnų rūšių. Pagal vieną iš versijų, dinozaurai pradėjo nykti, kai maždaug dešimties kilometrų dydžio asteroidas įsirėžė į Jukatano pusiasalį prieš 65 milijonus metų.

Šiandien mokslo pasaulis gerai žino kokia gali būti griaunamoji didelio meteorito kritimo galia (Čeliabinsko meteoritas tai priminė Žemės gyventojams).

Ryšium su tuo, viena iš temų neseniai įvykusiame Amerikos geofizikų sąjungos (AGU) susitikime buvo skirta planetos apsaugos pasirengimui nuo panašaus scenarijaus. Planas apima priemones, skirtas vadinamajam ,,stebėjimo punktui“ ir perėmimo aparato kūrimui.

Tačiau Los Alamos nacionalinės laboratorijos Naujojoje Meksikoje ir NASA Goddardo kosminių skrydžių centro mokslininkai nerimauja dėl laiko, kuris užtruks patikimos raketos kūrimui – nuo projektavimo iki paleidimo. Tam prireiktų kokių penkerių metų.

Žmogus jau gali tyrinėti artimą kosmosą ir įvertinti, bent jau apytiksliai, kiek pavojingų mums objektų slepiasi tamsoje. Didelius šiandien pastebėti yra lengviau, tuo pačiu ir laiku imtis bent jau kažkokių priemonių (evakuoti žmones iš numatytos pavojingos zonos). Be to, mokslininkai mano, kad labiausiai pavojingus didelių gabaritų kosminius objektus, kurie kelia grėsmę Žemei, jie jau rado. Oficialiais NASA duomenimis, šiuo metu identifikuota per 15 tūkst. netoli Žemės skriejančių objektų (daugiau nei 1,7 tūkst. įvardijami kaip potencialiai pavojingi). Mažesnius ,,ateivius“ aptikti yra sunkiau, todėl jie dažnai netikėtai užgriūva mūsų planetą.

Kyla klausimas: žmogus gali aptikti grėsmę, bet ar gali realiai tam pasipriešinti šiandien? Fantastinių filmų gerbėjų vaizduotėje gali iškilti vaizdai, kaip neįprasta komanda: profesionalūs astronautai, pilotuosiantys kosminius laivus, ir… profesionalūs gręžėjai, galintys bet kur, net ir asteroide pragręžti skylę, išsiunčiama į kosmosą sprogdinti grėsmingą asteroidą. Bet, kaip visada, tikras mokslas yra sudėtingesnis nei scenos iš Holivudo filmų.

Ekspertai teigia, kad sprogdinti kometą arba asteroidą (kaip tai pavaizduota filme ,,Armagedonas”) – ne pati geriausia idėja, nes mažesni fragmentai ir toliau keltų grėsmę Žemei. Šiuo atveju, (kad ir kaip bauginančiai tai skambėtų) pabaiga visam gyvam pasaulyje ateitų ne dėl vieno didelio sprogimo, o dėl ,,ugninio lietaus“. NASA atsisakė panašios idėjos, viską kruopščiai pagrindę 2007 metų ataskaitoje (PDF formatas).

Tikras ginklas, kuris padės žmonijai išvengti tokios pasaulio pabaigos – tai laikas. Pavyzdžiui, mokslininkų neseniai pasiūlytas pasiūlymas – patruliuojantis erdvėlaivis, kuris kaip galima anksčiau įspėtų apie grėsmę, ir perėmimo raketa, paruošta skrydžiui – atrodo daug realesnis ir veiksmingesnis. Tačiau reikia laiko, kad tai būtų sukurta, išbandyta ir paleista veiksmui. Ką daryti, jei mes neturime to laiko?

Tyrinėtojai sako, kad žmonės galėtų pabandyti lengvai ,,stumtelėti“ asteroidą iš jo pasirinkto kelio, kad jis praskristų pro šalį. Šiam tikslui rekomenduojama naudoti mažus raketų spartintuvus, kuriuos galima būtų pristatyti į asteroido paviršių. Be to, šiam tikslui yra ir idėja panaudoti galingus lazerio spindulius.

Jei laiko bus labai mažai, svarsto ekspertai, bus galima panaudoti ,,kinetinius ginklus“, kurie iš esmės suduotų asteroidui žymų ,,smūgį”. Tai gali išvesti iš kelio netikėtą lankytoją.

Nors kol kas visos išreikštos idėjos – tik prielaidos, kaip elgtis tokioje situacijoje. Ir žmonija iki šiol neturi technologijų, kad įgyvendintų panašius scenarijus. Nėra nei raketų, kurios bet kuriuo metu būtų pasiruošusios paleidimui, kad atsakytų į grėsmę, ar kitų panašių aparatų. Net profesionalaus gręžėjo, panašaus į Briusą Vilisą, juokauja ekspertai.

Kol kas tik teleskopai leidžia mokslininkams dairytis po kosmosą tamsoje ir aptikinėti potencialias grėsmes mūsų egzistavimui. Taip kad žmonija, anot ekspertų, turėtų pradėti kurti priemones, kurias galima būtų panaudoti realios grėsmės atveju.