Tarptautinės santuokos

2011 lapkritis

Besidomėdami mišriomis įvairiatautėmis santuokomis, britų savaitraščio ,,The Ekonomist“ specialistai teigia, kad tikslių paskaičiavimų šioje srityje neįmanoma nustatyti. Tai įtakoja tas faktas, kad daugėja neregistruotų santuokų, didelę įtaką jų skaičiui turi žmonių migracija iš vienos šalies į kitą mokslo ar verslo reikalais. Ir posakis apie tarptautinę santuoką lyg ir nyksta, mišrių santuokų daugėja.

Azijos šalių turtingieji linkę vesti neturtingas jaunas merginas iš labiau atsilikusių šalių, tai kartais visai jaunos mergaitės, paprastai jas renkasi keliolika metų už save jaunesnes. Santuoka turi abipusę naudą, kadangi  mergina gauna aprūpintą gyvenimą, vyras – jauną, paklusnią žmoną, kas labai priimtina pagal jų kultūrą. Vietiniams Azijos turtuoliams kartais iškyla problemų, nes nuotakų kartais tiesiog trūksta. Įprasta, kad vyrai tokiose šalyse, kaip Japonija, Korėja, Taivanis, Singapūras, veda tuomet, kai jau turi išsilavinimą, yra padarę kažkokią karjerą. Savo ruožtu ir jų merginos nenori būti ,,po vyro padu“, stengiasi gauti išsilavinimą ir teka dažniausiai nuo trisdešimties. Atsižvelgiant ir į tai, kad mergaičių gimstamumas tose šalyse yra mažesnis, o dar yra ir norinčių ,,nutekėti“ į Amerika ar Europą, merginų  čia paprasčiausiai dažnai trūksta. Pastebėta, kad daugiausia yra eksportuojamos vietnamietės iš vargingai gyvenančių šeimų. Jų ieškoma specialiose agentūrose, net internetu. Azijoje tai įprasta. Arba kita priežastis yra ta, kai norima turėti daugiau vaikų. Išsilavinusios šiuolaikiškos moterys ne visos nori būti daugiavaikėmis motinomis, jos nori  užsiimti kažkokia veikla, daryti karjerą ir daugiavaikės šeimos modelis joms netinka. Ištekėjusi neturtinga mergina iš labiau atsilikusios šalies tampa visiškai priklausoma nuo pasiturinčio vyro, dažnai ir nuo jo šeimos ar giminių. Ji privalo klausyti tik jo nurodymų bei norų. Yra vyrų, kurie  šeimoje nori būti vienpusiu vadovu, todėl turi įtakos ir jo charakteris, be abejo jie renkasi tokią nuotaką, kuri būtų tik šeimos žmogus, jiems netinka jokia verslininkė ar šiaip aktyvi moteris.

Atliekant tyrimo duomenis, pastebėta, kad studijuodamos kitose šalyse, japonų merginos teka už afrikiečių. Tai jos motyvuoja tuo, kad japonų vyrai daugiausia rūpinasi tik verslu, romantiškoms akimirkoms per daug dėmesio neskiria, na o afrikiečiai yra atidesni moterims, tai ir pritraukia kitatautes. Tokių santuokų pastaruoju metu priskaičiuota keli tūkstančiai. Santuokų tyrinėjimų specialistai tvirtina, kad tarptautinės santuokos Azijos šalyse yra stipresnės nei Europoje.

Europoje tarptautinių santuokų taip pat daugėja, ypač jų daug Šveicarijoje – daugiau nei 40 proc. Bet kaip taisyklė, vokiškai  kalbantis šveicaras veda vokietę, prancūziškai kalbantis – prancūzę, o itališkai šnekantis – italę. Bendroji anglų kalba didelės įtakos nedaro.

Didelis procentas tarptautinių santuokų yra Ispanijoje (20%) – kaip taisyklė, su emigrantais iš Lotynų Amerikos. Tačiau skirtingos kultūros tam matomai turi didelę reikšmę, nes skyrybų čia taip pat daugėja.

Na, o kaip pas mus? Už afrikiečio tekama iš meilės arba dėl turtų, greičiausiai iš meilės. Kai mūsų merginos teka už kitataučio, pvz. Iš Azijos šalies, ne visada susimąsto apie skirtingų kultūrų reikšmę. Juk ne visose jų yra vienodas požiūris  į moterį, jos statusą visuomenėje, šeimą ir vaikus. Gana dažnai tai virsta į didelį nusivylimą, net gyvenimo tragediją. Bet pastebėta, kad Europoje santuokos dažniausiai yra tarp panašių kultūrų. Europietės noriai išteka už amerikiečio, paklausūs anglai, vokiečiai. Tai, aišku, turi įtakos ir ekonominės sąlygos. Reikia pripažinti, kad dauguma tarptautinių santuokų yra tarp studentų, studijuojančių kitose šalyse ir jokiais išskaičiavimais jų neapkaltinsi, tiesiog susipažįstama studijuojant. Kokios santuokos yra patvaresnės, niekas nepaskaičiavo, aišku tik viena, kad tai priklauso ne tik nuo stipraus ekonominio fakto, skirtingos kultūros, bet, svarbiausia nuo žmogaus vidinio intelekto ir išsilavinimo, jo požiūrio į tvirtos santuokos svarbą, vaikų auklėjimą ir antrąją pusę.