2012 lapkritis
Naujausias amerikiečių archeologų atradimas Gvatemaloje 2010 m. – dar viena naujiena apie majų laiko skaičiavimą. Šiaurės rytinėje šalies dalyje, Peten atogražų miško tankumynų užslėptuose Ksultuno (Xultun) senovės majų miesto griuvėsiuose buvo aptiktos, kaip teigia mokslininkai, IX amžiuje gyvenusio kunigo, matematiko, astronomo ar šiaip raštininko, sugriuvusio namo liekanos. Kad gyvenęs žmogus domėjosi astrologija, buvo aišku iš rastų piešinių, įvairių hieroglifų, skaičiavimų. Atkasus ir išvalius išlikusias sienas, atradimas pranoko archeologų lūkesčius. Viena 56 kv. m patalpa yra gerai išsilaikiusi ir išsaugojusi neįkainojamą archeologams turtą. Ant sienų atsivėrė visas spektras piešinių ir hieroglifų, ant vienos iš jų buvo pavaizduotas sėdintis karalius su sudėtinga karūna, puošta mėlynomis plunksnomis. O ant vienos sienos buvo aiškus įvaizdinis mėnulio kalendorius. Tiriant sudėtingus ir smulkius hieroglifus aiškėja, kad majai buvo numatę laiką ne vieną milijoną metų į priekį, o gal dar ir daugiau. Aiškiai pavaizduotas ir mėnulio fazių skaičiavimas, 365 dienų Saulės, 780 dienų Marso ir 584 dienų Veneros ciklas. Atradimas buvo išties sensacingas, nes iki tol buvo žinomi senoviniai majų kalendoriai, kurie turėtų priklausyti XI-XII amžiui, o šis yra daug ankstesnis.
Teksaso universiteto archeologas Deividas Stiuartas (David Stuart), dešifravęs šiuos hieroglifus, teigia, kad majų kalendorius tikrai nesibaigia taip minimais 2012-aisiais metais, jis laiką skaičiuos tiek, kiek gyvuos Žemė. Senovės majai laiką skaičiuodavo ciklų serijomis – 400 metų trukmės ciklas buvo vadinamas baktunu (baktun). O tryliktasis ciklas pasibaigia 2012 metų gruodžio 21 dieną, taip pat seniai yra žinoma, kad majų kalendorius tryliktuoju baktunu nesibaigia. Po jo seka naujas ciklas – keturioliktasis. Aptiktame Ksultuno kalendoriuje baktunų yra gerokai daugiau nei 13, viename ant sienos stulpelyje archeologai suskaičiavo 17 baktunų ciklą. Arceologai teigia, kad naujai atrastas majų kalendorius byloja apie laiko skaičiavimą maždaug 7000 metų į priekį (nuo 2012m.)
Gvatemalos Ksultunas (Xultun) buvo atrastas 1915 metais paskendęs džiunglėse, tačiau iki šiol ištyrinėta labai maža dalis jo teritorijos, o miesto ribų dar nerasta. Didžiąją dalį senovinio miesto suniokojo lobių ieškotojai – didžioji dalis istorinių vertybių pražuvo. Kasinėjimai tebevyksta.
Majų kultūra klestėjo IV-IX mūsų eros amžiais. Tačiau dėl ne visai žinomų priežasčių ji žlugo. Apie jos praeitį šiandien galime spręsti tik iš džiunglėse vis dar išlikusių šventyklų ir piramidžių bei senųjų miestų griuvėsių.
Nauji archeologiniai radiniai gali priartinti šiuolaikią žmoniją prie praeities paslapčių ir prie senovės žinių atnaujinimo.