Povandeninis miestas prie Indijos krantų

2021 sausis

Indija yra viena iš seniausių civilizacijų pasaulyje, gal net ir pati seniausia. Tiek jos sausumoje, tiek jūros gelmėse yra daugybė unikalių įrodymų apie kadaise čia buvusias ir dingusias civilizacijas.

Tyrinėjant Kambajaus įlanką buvo aptikti senovės civilizacijos pėdsakai jūros dugne. Mokslininkai rado ne šiaip tik šukes, bet laiko ir vandenų aptalžytas kalkakmenio skulptūras, puikiai išsilaikiusius akmeninius laiptus, akmenines arkas, kurių skliautus puošia įmantrios reljefo figūros, išlikusius taisyklingos formos gyvenamųjų kvartalų griuvėsius, akmeninių namų pamatus, buvusių plytomis grįstų gatvių liekanas, kas byloja, kad čia klestėjo gyvenimas. Įlankos dugne ilsisi mažiausiai dviejų miestų griuvėsiai, nusinešę savo paslaptis po vandeniu. Daugelis okeanografų patvirtina, kad dabartinė įlanka buvo suformuota prieš 6900 – 7700 metų. Taigi, rasti miestai bet kuriuo atveju yra labai senoviniai.

Legendos… Pasirodo, kad kartais verta įsiklausyti ir į jas.

Vienas iš miestų, aptiktų po vandeniu, vadinamas Dvarka (Dvaraka), Mahabharatoje minimas kaip Krišnos miestas. Pagal Mahabharatą, Dvarka buvo senovės Krišnos karalystės sostinė. Kai Krišna nusprendė palikti buvusią sostinę Mathurą, jis įsakė pastatyti naują miestą. Dvarka buvo pastatytas per vieną naktį ir gyvavo apie 10 tūkstančių metų.

Šis senovės miestas, priklausęs Didžiajam karaliui Krišnai, buvo laikomas tik mitu, kol jo griuvėsiai nebuvo rasti. Rankraščiuose miestas vadinamas „pasakiška karalyste“. Pasak legendos, karalius Krišna turėjo nuostabų miestą su daugybe rūmų, pagamintų iš aukso, sidabro ir kitų brangiųjų metalų. Tai buvo nepaprastai turtingas ir svarbus miestas, kuris septynios dienos po Krišnos mirties – daugiau nei prieš 5000 metų, nugrimzdo į jūros dugną.

Archeologai įrodė, kad legenda turi istorinį pagrindą. Taigi, Arabijos jūros dugne, 40 metrų gylyje po vandeniu, Kambajaus įlankoje, buvo aptiktas sensacingas radinys – senovės miesto liekanos. Nuskendusį Krišnos miestą 1982 m. atrado Indijos archeologas daktaras S. R. Rao. Šis atradimas privertė archeologus peržiūrėti civilizacijos egzistavimo šiame regione laiką. Apskaičiuotas miesto amžius įvairiuose šaltiniuose svyruoja net iki 10 tūkstančių metų!

Viena iš versijų, kad Krišnos miesto likimą nulėmė milžiniška cunamio banga, dėl kurios pasikeitė ir Gomati upės vaga. Geologiniai tyrimai ir aero fotografija patvirtino, kad prieš keletą tūkstančių metų šioje vietovėje iš tiesų didžiulės teritorijos buvo užtvindytos dėl stichinės nelaimės. Be to, įlankos vieta, kur rasti povandeniniai statiniai, buvo sausuma ir viskas kas čia egzistavo galėjo būti užlieta dėl kylančio Pasaulinio vandenyno lygio. Jis patenka į paskutinio ledynmečio pabaigą, kai dėl ledo atšilimo ir tirpimo atsirado didžiulis kiekis vandens, kuris papildė Pasaulio vandenyną. Daugelio tyrinėtojų nuomone dugno pobūdis rodo, kad potvyniai kilo palaipsniui, o ne dėl netikėtos stichinės nelaimės.

Tačiau mokslininkai, susipažinę su miesto amžiumi, negali orientuotis tik atsižvelgdami į vandenyno lygio kilimą. Faktas yra tas, kad šis regionas išsiskiria reikšmingu tektoniniu aktyvumu, todėl miesto panirimas gali įvykti tiek dėl vandenyno lygio kilimo, tiek dėl tektoninių poslinkių ar cunamio.

Pagal legendą, Dvaraka šešis kartus leidosi po vandeniu, o šiuolaikinis Indijos miestas yra septintasis, pastatytas šioje vietoje.