Povandeninės piramidės vis dar lieka mįsle

2013 gegužė

01_Povandenine_struktura_prie_Japonijos_salos_Yonaguni_Nuotr_Masahiro_Kaji 02_Povandenine_struktura_prie_Japonijos_salos_Yonaguni_vezlio_skulptura_Nuotr_Masahiro_Kaji

Povandeninė archeologija – pašaukimas ypatingas. Išradus akvalangą istorijos tyrinėtojai entuziastai savarankiškai pradėjo žvalgytis po povandeninį pasaulį, nagrinėti gilių vandenų dugną. Maždaug prieš šimtą metų archeologai nusileido po vandeniu ir šiandien jie jau turi visuotinį pripažinimą. Pirmaujančiose užsienio mokslo įstaigose net pasirodė specializacija – povandeninis archeologas. Kai kuriose šalyse povandeninė archeologija tapo istorijos tyrimų prioritetu, o jos atradimai kartais būna neįtikėtini.

Viena povandeninė struktūra, atrasta pietvakarių Kinijoje 2006 metais ypač sudomino tyrinėtojus. Panaudojus pažangiąją SONAR technologiją Yunnan provincijoje esančio 212 kv. km ploto Fuxian ežero dugne buvo aptikta 19 metrų aukščio laiptuota piramidė. Paslaptingo pastato pagrindo ilgis – 90 metrų, jis susideda iš penkių pakopų. Pirmosios dvi viršutinės yra iš smiltainio, labai apgriuvusios ir mažai kas iš jų likę. Kitos yra kalkakmeninės ir gerai išsilaikiusios. Prieš tai Fuxian ežero dugne buvo atrastos ir žinomos bent devynios panašaus dydžio povandeninės struktūros, o kitų mažesnių ir įvairesnių statinių priskaičiuota apie trisdešimt, bet paskutinioji yra įspūdingiausia. Yunnan universiteto Archeologijos ir mokslinių tyrimų centro direktorius, profesorius Li Kunsheng teigia, kad šis objektas priklauso aukštai išsivysčiusiai senovės civilizacijai. Architektūrinio komplekso plotas yra apie 2,5 kvadratinių kilometrų. Iš ežero dugno archeologai iškėlė molinį indą, priklausantį Rytų Han dinastijos valdymo laikams (25-220 m.).

03_Povandenine_struktura_prie_Japonijos_salos_Yonaguni_virsutine_terasa_Nuotr_Travel_67 04_Povandenine_struktura_prie_Japonijos_salos_Yonaguni_trikampis_baseinas_Nuotr_Travel_67

Tuo tarpu povandeninės piramidės įvairiose pasaulio vietose buvo randamos ir anksčiau.

1968 metais pilotas R. Brasch Bahamų Bimini ir Andros salų rajone po vandeniu pastebėjo didelius statinius. Pasitelkus povandeninius archeologus, remdamiesi aerofoto duomenimis, tyrinėtojai aptiko unikalų radinį: sugriuvusius pastatus, piramidę, kurios pagrindas 54×42 metrų, gatves, tvirtovės sienas, paslaptingus akmeninius ratus ir daugelį kitų apgriuvusių neaiškių objektų.

1936 metais gydytojas F. Morgan pamatė tris piramides Rock ežero dugne netoli Maryland (JAV) miesto. Narai jas išnagrinėjo ir patvirtino, kad tai iš tiesų yra piramidės, jų pagrindai yra kvadratiniai ir stačiakampiai, o viršūnės yra plokščios.

1973 metais laivo įgula ,,Akademikas Petrovsky“ (rus. Академик Петровский) vandenyno dugne 240 mylių į pietvakarius nuo Portugalijos aptiko didžiulius blokinius statinius.

Labai įdomus radinys vandenyje buvo aptiktas 1986 metais Japonijos pakrantėse netoli Okinavos, prie nedidelės salos Yonaguni. Vietinis nardymo instruktorius Kihachiro Arataki netyčia užtiko keistą objektą.

Netoli kranto, tiesiog po bangomis jis pamatė milžinišką akmeninį monumentą, iškylusį iki matomumo ribų. Plačios ir lygios platformos, padengtos stačiakampių ir rombų ornamentais, buvo nutįsusios iki sudėtingų terasų, kurių galas baigėsi vertikaliais stačiais laiptais žemyn į dugną apie 27 metrus. Konstrukcijos dalys, atrodė, turi labai aiškią architektūros schemą, panašią į senovės šumerų laiptuotas piramides.

Aptikti griuvėsiai tapo istorikų ir geologų karštų ginčų objektu. Nepaisant griežtų plokštumų, tiesių, lygiagrečių komplekso linijų bei kampų, iškaltų uoloje, dauguma mokslininkų mano, kad šis radinys yra natūralus gamtos išdaigos tvarinys.

Tačiau Ryukyu universiteto profesorius Masaaki Kimura, jūrų geologijos ir seismologijos ekspertas, labai rimtai sureagavo į šį atradimą. Nekreipdamas dėmesio į kritiką ir rizikuodamas savo reputacija, jis kategoriškai teigia, kad tai dirbtinis objektas. Ginčai pritilo po to, kai Discovery Channel kompanijos tyrinėtojų grupė dugne aptiko dalį išlikusios žmogaus skulptūros, kurios galva puošta plunksnų imitacja. Tipiškas plunksnų puošinys aiškiai rezonuoja su panašiomis skulptūromis Centrinėje Amerikoje. Tai buvo įrodymas, kad aptiktas povandeninis kompleksas yra dirbtinės kilmės. Be to, buvo nustatyta, kad daugiatoninė struktūra prie Japonijos krantų ir inkų šventovė Maču Pikču mieste yra pastatytos analogiškai. Yra teorija, kad šis architektūrinis kompleksas atsidūrė po vandeniu dėl žemės drebėjimo.

Naudojant unikalią technologiją, nežinomi meistrai sukūrė tokius kultūros paminklus, kurie atlaikė žemės drebėjimus ir šimtmetinių šaltų vėjų  bei lietaus poveikį. Teliekia užduoti klausimą – kaip kultūra, kuri gimė Andų papėdėje, galėjo palikti tokį reikšmingą pėdsaką kito žemyno pakrantėse? Deje, niekas į tai šiandien atsakymo neturi.