2013 lapkritis
Jakutijoje, Irkutsko srityje esantis Patomskij krateris vis dar yra didelė mįslė. Gilioje taigoje, galima sakyti, toli nuo civilizacijos, sunkiai prieinamoje vietoje, esantis neaiškios kilmės krateris mokslininkams kelia daug klausimų, o vietos jakutai šią anomaliją vadina ,,ugninio erelio lizdu“. Kodėl taip, – neaišku. Gal vietos šamanai žino daugiau? Vykstančioms ekspedicijoms nėra taip paprasta vykdyti tyrinėjimus. Tam trukdo ne tik pasiekiamumas, bet ir lėšų stygius. Todėl pradėta žvalgytis į pagalbininkus – komercines bendroves, kurios turi daugiau galimybių naudotis moderniomis ir unikaliomis techninėmis įrangomis nei Rusijos mokslų akademijos institutai.
Paskutinė ekspedicija jau turėjo pilną įrangą tyrinėjimams. Joje be Rusijos mokslų akademijos mokslininkų, ,,КП“ (dienraštis, telekanalas) atstovų, dalyvavo privati Irkutsko kompanija – ИЭРП, kuri užsiima geofiziniais tyrinėjimais. Tai autoritetinga, viena iš pirmaujančių Rusijoje organizacijų šioje srityje, kuriai vadovauja geologijos ir mineralogijos mokslų daktaras Aleksandras Pospejevas (rus. Александр Поспеев). Prie kraterio dirbo dar šešių Rusijos mokslų akademijos institutų atstovai.
Pirmieji preliminarūs rezultatai buvo paskelbti iš karto po ekspedicijos užbaigimo, o mokslininkai, išanalizavę visus duomenis, priėjo stulbinančios išvados: kraterio 100 metrų gylyje yra keistas objektas.
Iš netolimos praeities
Patomskij kraterio atradėjas, geologas Vadimas Kolpakovas (rus. Вадим Колпаков), 1949 metų vasarą atradęs šį paslaptingą kalną, pasakojo: ,,Kai pirmą kartą vidury gūdžios taigos pamačiau kraterį, pirmiausia pamaniau, kad tai miražas. Iš tolo jis atrodė kaip milžiniškas kalnakasybos sąvartynas. Bet iš kur čia gali būti kalnakasių? Tai atoki taigos vietovė. Antra mintis – archeologijos artefaktas. Tačiau, vietos evenkai ir jakutai, su visa mano pagarba jiems, – ne senovės egiptiečiai. Bet čia ne mažiau kaip pusė milijono tonų akmenų! Kraterio dydžiai išties įspūdingi“. Ir geologas prisipažino: kai 70-aisiais metais jis pamatė Mėnulio paviršiaus nuotraukas, krateris Patomskij jam atrodė labai panašus į Mėnulio kraterius.
Mokslininkai bei kiti entuziastai jau ne vienerius metus tyrinėja unikalų kraterį. Ekspedicijos buvo organizuojamos viena po kitos, bet prieiti prie galutinės išvados apie tai, kaip ir kada jis susidarė-atsirado, taip ir nepavyko, nors versijų būta nemažai. O 2006 m. ekspedicijoje mokslininkai po juo, 100-150 metrų gylyje, atrado magnetinę anomaliją. Ir tokią didelę, kad prietaisai fiksavo magnetinio lauko pakitimus teritorijoje, du kartus didesnėje nei pats krateris. Kas kuria šią anomaliją, tuomet nustatyti nepavyko. Bet versija, kad tai kažkoks objektas,- buvo keliama gana rimtai. Ir tai išsiaiškinti pasiryžo sekanti ekspedicija.
Paskutinės ekspedicijos duomenys: ,,ten tikrai kažkas yra“!
Aleksandras Pospejevas pasakoja kaip vyko darbas prie kraterio: iš keturių pusių nuo kraterio tam tikru atstumu buvo matuojami elektros ir magnetiniai laukai. Fiksuojant skirtingų dažnių sroves galima atsekti uolienos elektrinį laidumą skirtingose gelmėse. Praktiškai tai atrodė taip: keletą dienų trys žmonės nepereinamame miške ,,lakstė“ kalnu (apie 70 m aukščio) aukštyn-žemyn su 50-ies kg svorio aparatūra. Užsiėmimas merkiančiame lietuje nebuvo labai malonus. Bet, kaip pasirodė, labai produktyvus: Aleksandras Pospejevas yra tikras, kad kraterio viduje nustatytas trimatis objektas, turintis padidintą elektros laidumą. Jis gali būti elipsoido arba cilindro formos, kurio viršūnė yra maždaug 100 metrų gylyje o žemyn jis ,,eina“ dar apie 600-700 metrų. Tačiau, sprendžiant pagal gautus rezultatus, jis nėra nei iš geležies ir ne iš bet kokio kito metalo, žinomo žmogui. Bet, kad ten tikrai kažkas yra, faktas!
Ekspedicijos duomenis tikrino ir kiti mokslininkai. Rusijos mokslų akademijos fizikos-matematikos mokslų daktaras Igoris Simonovas (rus. Игорь Симонов) pasakojo:
,,Mes sukūrėme modelį, grindžiamą dviem prielaidomis. Buvo sukurtas patvaraus didelio tankio cilindrinio korpuso smūgis į kalną. Ties tam tikru gyliu eksperimentinis objektas sustojo, pasiekęs požeminę ertmę, užpildytą dujomis esant aukštam slėgiui. Dujos kaip stūmoklis lėtai stūmė objekto išmaltą uolieną į paviršių“. Laboratorijoje eksperimento metu vietoj Patomskij kraterio uolienų buvo panaudotas upės smėlis ir susmulkintas granitas. Abiem atvejais, susidariusių kraterių formos ir dydžiai beveik idealiai sutapo su natūralaus Patomskij kraterio proporcijomis.
Patomskij kraterio viduje kažkas yra, – ar tai kažkoks kosminis milžiniškas erdvėlaivis iš svetimų, ypač atsparių lydinių, apie kurių egzistavimą mokslininkai jau seniai užsimena, nors ir juokais? Ar puskilometrinis keistos formos meteoritas įstrigo mūsų planetos gelmėse? Ir jei tai meteoritas, tai jis ypatingas, nes paprastai, artėdami prie Žemės jie sprogsta ir sudega atmosferoje arba vos atsitrenkę į jos paviršių. O šiuo atveju jis ramiai tūno žemės gelmėse.
Paklaustas, ką mano apie šį fenomeną, Igoris Simonovas atsako: ,,supratimo neturiu. Pagal profesiją aš mechanikas ir neturiu kompetencijos tinkamai aptarinėti šio objekto pobūdį. Bet kadangi Patomskij krateris – unikalus reiškinys, logiška manyti, kad objektas, kuris yra kraterio susidarymo priežastis, taip pat atsirado dėl kai kurių išimtinių priežasčių. Tarp kitko, pats jo atsiradimo faktas kažkur visatoje arba saulės sistemoje, moksle daug ginčų nesukelia. Taip pat mokslininkas komentuoja, kad nėra požymių, jog jis sprogo įsirėžęs į kalvą. Tai matyti iš kraterio formos. Uolienos gabalai nėra padrikai išsibarstę po didelę teritoriją, o atsargiai ir lėtai išstumti iš gelmių.
Kol kas mokslininkai skaičiuoja nuo 250-ies ir daugiau Patomskij kraterio metų amžių ir teigia, kad ,,ugninio erelio lizdas“ nėra radioaktyvus, tačiau aplink jį yra daug magnetinės anomalijos. Manoma, kad ją ir sukelia daiktas-objektas, gulintis 100 – 150 metrų gylyje.
Dauguma mokslinės ekspedicijos specialistų linkę manyti, kad tai yra labai neįprastos sudėties ir savybių meteoritas. Tuo labiau, kad panašūs precedentai mūsų planetos istorijoje jau buvo.
Tačiau anomalių reiškinių gerbėjams, belaukiantiems įsmigusio kosminio svečio fakto patvirtinimo, dar ankstoka džiaugtis, nes yra ir kitokių nuomonių. Paskutinės ekspedicijos dalyvis RMA Litosferos dinamikos instituto mokslinis bendradarbis Borisas Golubovas (rus. Борис Голубов) komentuoja, kad esamą anomaliją galima paaiškinti ir daugiau žemišku būdu, nei tikėtis, kad tai yra kosmoso artefaktas. Pavyzdžiui, neaiškus objektas gali būti susiformavęs iš skysčių – sūraus vandens su dideliu elektros laidumu, kuris pakilo iš žemės gelmių iki tam tikros ertmės po krateriu. Tokių ertmių susidarymas geologams yra žinomas. Dideli temperatūrų pokyčiai vandenį užšaldydavo bei atšildydavo, tuo pačiu išstumdami į paviršių uolienas bei akmenis, – taip galėjo susidaryti Patomskij krateris.
Yra ir dar viena versija: kažkas nutiko planetos gelmėse ir vanduo kilo į viršų. Taip galėjo nutikti ir druskingo vandens kilimo iš pasikeitusios žemės gelmių hidroterminės aplinkos, atveju. Tačiau visiškai įmanoma, kad abu mechanizmai veikė kartu.
Tokias ,,požemines“ versijas taip pat palaiko dauguma mokslininkų. Buvo tiriama oro, dirvožemio ir uolienų sudėtis ant paties kraterio ir jo apylinkėse bei nustatyta padidėjusi metano, einančio iš gelmių, koncentracija.
Šiuo metu Irkutsko elektrožvalgybininkų duomenis tikrina kolegos iš Šveicarijos. Po to mokslininkai ruošiasi bendram, naujam eksperimentui – bandys atkurti trimačio objekto, glūdančio Patomskij kraterio gelmėse vaizdą.