Pasiekus Vostok ežerą

2012 spalis

01_Moksline_stotis_Vostok 02_Poledinis_Antarktidos_ezeras_Vostok

Norint pasiekti Antarktidos poledinį ežerą Vostok, buvo baimintasi dėl galingos vandens srovės, kuri galėjo išsiveržti pragręžus ledą, tačiau aukštos technologijos dėka šito pavyko išvengti. Ir taip šių metų vasario 5 d. tikslas buvo pasiektas. Dabar ekspertai tiria paimtus vandens mėginius, o kitą sezoną planuoja tyrinėti ir patį ežerą. Tam tikslui jau sukurta speciali aparatūra ir prietaisų pagalba žadama pasiekti ežero gelmes, net dugną. Moslininkai tikisi gauti informacijos apie unikalią poledinio ežero aplinką, kas, gal būt, padės daugiau sužinoti apie praeities klimatą.

Dar vykstant gręžimo darbams, jau buvo atrasta šis tas įdomaus. Aptiktos termofilinės bakterijos, išgyvenančios esant daugiau nei +60 laipsnių. Tokie panašūs mikroorganizmai yra aptinkami vandenyno dugne šalia hidroterminių šaltinių, vadinamų ,,juodaisiais rūkoriais“. Ši gyvybės forma gali egzistuoti be deguonies ir visiškoje tamsoje, jai pakanka vandenilio sulfido – bjauraus supuvusio kiaušinio kvapo dujų. Beje, neseniai Tarptautinė mokslininkų grupė rado Atlanto vandenyne prie Antarktidos vėžiagyvių, moliuskų, kirminų ir net kai kurių krabų rūšių – visi šie gyviai gali ištverti net 100 laipsnių temperatūrą.

Daroma išvada, kad labai tikėtina, jog Vostok ežero dugne esanti sava geoterminė veikla sudaro sąlygas gyventi neįprastų rūšių gyviesiems organizmams. Tiesa, dauguma ekspertų susilaiko nuo tokios nuomonės, teigdami, kad tai gali būti tik bakterijos. Bet jeigu ir jos bus aptiktos, tai taps baziniu atradimu gyvybės vystymosi srityje. Bet vėlgi, ar nebus Vostok ežero ,,atidarymas“ kaip Pandoros skrynia, iš kurios gali išsiveržti kažkas nuodingo ir užkrečiamo. Arkties tyrinėtojas Michailas Voroncovas (rus. Михаил Воронцов), kuris žiemojo stotyje ,,Vostok” 2005 metais, nepaneigia tokios galimybės: ,,ten gali būti virusų, kurie buvo milijonus metų užrakinti. Galbūt šie organizmai buvo atgabenti į planetą iš kosmoso ir užkonservuoti po beveik 4 km ledo danga“.

Kriptologas Aleksandras Fominas (rus. Александр Фомин) sako, kad ,,ežere gali gyventi ne tik mikroorganizmai, bet taip pat ir sudėtingesnės gyvybės formos. Tuo labiau, jei tikėti hipoteze, jog Antarktidoje naciai buvo įsirengę slaptąją bazę, kurioje tikėjosi pasislėpti karo pabaigoje. Kai kurie mokslininkai mano, kad bazė buvo įsikūrusi būtent Vostok ežero zonoje. Yra žinoma, kad Trečiasis Reichas eksperimentavo su gyvaisiais organizmais. Kodėl gi nemanyti, kad mokslui nežinomas SS mokslininkų išradimas buvo pritaikytas išrastoms veislėms gyventi šiomis sąlygomis?“

Beje, Michailas Voroncovas prisimena, kaip per jo buvimą ,,Vostok“ stotyje, dvi savaites visas stoties personalas stebėjo keistas šviesas. Sprendžiant pagal kompasą, šviesa sklido būtent iš ten, kur numatoma buvusi hipotetinė nacių bazė. Kiekvieną dieną šviesa pasislinkdavo į šoną, kol išnykdavo visai. Pažymėtina, kad tuo metu nė vienos mokslinės ekspedicijos ta kryptimi tuo metu nebuvo. Todėl jokio protingo šio reiškinio paaiškinimo stebėtojai mokslininkai nerado. Jie tik priėjo vieningos nuomonės, kad iš ledinio žemyno gali tikėtis bet kokių staigmenų.