NSO Mėnulyje

2013 gruodis

Mėnulis – artimiausias Žemei kosminis kūnas. Ir nors jis tėra nutolęs nuo mūsų vidutiniškai tik 384 400 km, apie jį žinome gana nedaug. Mėnulyje apsilankė „Apollo“ erdvėlaiviai, viso jame buvo nusileidę 12 astronautų. 1968 metais prasidėję skrydžiai pasibaigė 1972 m. ir jau beveik pusšimtis metų nesijaučia didesnio susidomėjimo artimiausiu mūsų kosminiu palydovu-kaimynu. Tačiau Mėnulis neišėjo iš mūsų akiračio. Kodėl tolimesni, išsamesni tyrimai buvo nutraukti, kodėl juos lydi, mūsų akimis, neįtikėtini pasakojimai. Tuo labiau, kad viso pasaulio astronomai daugelį metų stebėjo keistą aktyvumą Mėnulyje. Dar iki Apollo-11 apsilankymo jame, per teleskopus buvo pastebima kažkas nepaaiškinamo. Per keturis dešimtmečius mokslininkai-astronomai surinko daugiau nei 579 anomalijas, kurios iki šiolei yra mįslės. Dažniausiai tai keisti kryžių formos objektai, judantys Mėnulio paviršiumi dideliu greičiu, trikampių ir kvadratų formos neatpažįstami skraidantys objektai, ryškūs šviesos blyksniai. Taip pat pastebėtos keistos ilgos tranšėjos, kurios per valandą pailgėdavo šešiais kilometrais, neaiškūs judantys objektai. Arba kraterių atsiradimas ir dingimas. 1956 metais buvo pastebėtas ,,Didysis Maltos kryžius”, kuris pradžioje buvo stacionarus, o vėliau pradėjo judėti dideliu greičiu.

Apollo ir Dzhemeni projektų astronautai savo draugams pasakodavo, kad skrydžio metu jie dažnai stebėjo keistus objektus, ilgai lydinčius kosminius laivus. Kai kurie yra net nufilmuoti. Astronautas Gordon Cooper viešai prisipažino, kad jis pats asmeniškai matė neatpažintą skraidantį objektą, aiškiai valdomą proto, o James McDivitt pademonstravo NSO nuotraukas, padarytas orbitoje.

1960 m. buvusioje Tarybų Sąjungoje gana keistai buvo nutraukta kosmoso programa, kurios tikslas – nustatyti žmogaus išbuvimo orbitoje laiko rekordą. Iš kai kurių šaltinių yra žinoma, kad sovietų kosminis laivas dar pakilimo stadijoje buvo lydimas NSO, o kai jis pakilo į orbitą, atsidūrė dar kelių neatpažįstamų objektų apsuptyje. Pajutus laivo mėtymus į šoną, astronautai pradėjo tiesiog panikuoti, o skrydžių kontrolės centras įsakė nedelsiant grįžti atgal į Žemę.

50-aisiais metais NSO, kurie buvo pastebėti Žemėje, dideliu greičiu skrido į Mėnulio pusę. Jų skrydžių trajektorijos buvo akylai fiksuojamos slaptais, kariniais stebėjimo kompleksais. Per šiuos stebėjimus aiškėjo, kad didžiulis, apie keletą kilometrų skersmens disko formos objektas vos ne reguliariai atlikinėjo skrydžius iš Mėnulio į Žemę ir atgal. Manoma, kad jis transportuodavo mažesnius NSO.

60-aisiais metais keistos anomalijos Mėnulyje vėl suaktyvėjo. Buvo stebimi šviesos blyksniai, sklindantys iš Mėnulio kraterių vidaus, taip pat ir vėl tų pačių kryžiaus formos keistų objektų judėjimas Mėnulio paviršiumi. Tuometiniai Amerikos ir sovietų kosminiai laivai, kurie buvo Mėnulio orbitoje arba jo paviršiuje, fotografavo paslaptingas struktūras ir šešėlius, kurie užslinkdavo ant jų. Kai kurie mokslininkai, pavyzdžiui, Fred Steckling, net kreipėsi į NASA, reikalaudami paaiškinti šiuos reiškinius.

Daugelis ufologų laikosi versijos, kad Mėnulyje gali būti nežinomųjų bazė, iš kur ir vykdomi skrydžiai į Žemę. Ji gali būti kitoje, nematomoje Mėnulio pusėje.

Ir nors informacija, kad Neilas Armstrongas istorinio nusileidimo Mėnulyje metu stebėjo NSO, nėra labai viešinama, tačiau Armstrongo nuomone, keisti, nežinomi skraidantys objektai elgėsi taip, tarsi jie norėjo pašalinti juos iš Mėnulio. Vienas JAV žvalgybos pareigūnas sakė, kad jie žino apie bazės egzistavimą ir, kad karinė žvalgyba pavadino ją – Mėnulis. Pasak kai kurių šaltinių, žvalgyboje yra keletas šios bazės nuotraukų, kurios buvo padarytos per Apollo skrydžius. Jose matyti, kad didelio kraterio dugne yra keli kupoliniai statiniai ir šachtos, neaiškūs veikiantys mechanizmai. Netoli šių struktūrų buvo aiškiai matomi disko formos neatpažįstami objektai, kurie, kaip manoma, ir transportuoja mažesnius NSO į Žemę. Buvusio atsakingo NASA darbuotojo Otto Binder nuomone, kažkas užfiksavo NASA pokalbius su Apollo, kur kosminio ekipažo įgula perdavinėjo žinias apie pastebėtus milžiniškus nežemiškus laivus, išsirikiavusius priešingoje kraterio pusėje: NASA: ,,Kas čia? Valdymo tarnyba kviečia Apollo 11… Apollo 11… Šie: ,,lėlės” didžiulės, pone! Milžiniškos! Oh my god! Sunku tuo patikėti! Aš jums sakau, kad čia kiti nežemiški laivai, jie rikiuojasi kitoje Mėnulio pusėje prie kraterio krašto! Jie Mėnulyje ir mus stebi!”

1979 metais buvęs NASA ryšių tarnybos vadovas Maurice Chatelain, pripažino, kad Armstrongas iš tikrųjų pranešė, jog jis pamatė du NSO ant kraterio krašto. ,,Šis susidūrimas galbūt išjudins išankstines NASA žinias“, pareiškė jis, ,,bet niekas apie tai nekalbėjo iki to momento.”

Tarybiniai mokslininkai buvo tariamai pirmieji, patvirtinę šį incidentą. ,,Pagal mūsų turimą informaciją apie incidentą buvo pranešta iš karto po modulio nusileidimo,” sakė Vladimiras Ažaža (Владимир Ажажа), Maskvos universiteto fizikas ir matematikos profesorius. ,,Pagal transliuojamą Neilo Armstrongo pranešimą Žemės kontrolės valdymui, jis pamatė du didžiulius, paslaptingus objektus, kurie stebėjo juos po nusileidimo. Tačiau šis pranešimas niekada nebuvo pateiktas visuomenei.” Pagal kitą sovietų mokslininką Aleksandrą Kazancevą (Александр Казанцев), viskas buvo filmuojama. Jis teigia, kad NSO pasitraukė po kelių minučių po to, kai astronautai nulipo ant Mėnulio paviršiaus. Maurice Chatelain taip pat patvirtino, kad pranešimai iš Apollo-11 buvo nutraukti dėl to, kad NASA norėjo nuslėpti nuo visuomenės naujienas.

Po to, kai amerikiečių astronautai grįžo į Žemę, Sovietų Sąjungos mokslininkai, kurie girdėjo šiuos pokalbius, pranešė apie tai atitinkamoms institucijoms, bet ši informacija buvo užslaptinta. Ją taip pat paveikė stipri cenzūra ir NASA. Nors NASA ir civilinė agentūra, tačiau daugumą jos programų finansuoja karinės tarnybos. Dauguma astronautų prieš skrydį išklauso karinį instruktažą. CŽV taip pat peržiūri absoliučiai visą medžiagą, gautą iš kosmoso į Žemę ir klausosi astronautų pokalbių su valdymo centru. Grįžę į Žemę, astronautai yra kontroliuojami saugumo tarnybų, jiems yra griežtai draudžiama dalintis informacija su savo draugais ir artimaisiais.

Vienas profesorius, norėjęs likti anonimu, paviešino diskusiją su Neilu Armstrongu, įvykusioje NASA.

Profesorius: Ką jūs iš tikrųjų pastebėjote Apollo-11 nusileidimo metu?

Armstrongas: Tai buvo sukrečiama. Žinoma, mes žinojome, kad gali kažkas panašaus atsitikti. Mes matėme juos ir buvome jų įspėti. Nėra jokios abejonės, kad ten yra arba nežinoma bazė, arba Mėnulio miestas.

Profesorius: Ką tai reiškia, buvote įspėti?

Armstrongas: Aš negaliu diskutuoti apie tai dabar, galiu tik pasakyti, kad jų erdvėlaiviai yra daug didesni už mūsų ir jie yra daug labiau technologiškai pažangūs. Jie mums parodė savo galią.

Profesorius: Bet po Apollo-11  NASA turėjo kitą ekspediciją ten?

Armstrongas: Tiesą sakant, NASA nenorėjo kelti panikos visuomenėje, o visi vėlesni projektai iš tikrųjų buvo sumažinti ir Mėnulio tyrimas praktiškai sustojo.

Daugiau Neilas Armstrongas negalėjo pasakyti nieko.