2012 rugsėjis
Žodis ,,santuoka“ visada skamba pagarbiai, nes ji dviejų žmonių santykiams suteikia solidumo, garanto, pagarbos ir jausmų patvirtinimą. Tai gana atsakingas gyvenimo žingsnis tarp dviejų žmonių, tarp skirtingų charakterių, dažniausiai skirtingų požiūrių į įvairius dalykus. Aplinkui regi šeimas, kurios susikūrusios ne pirmą kartą, augina iš kitų santuokų vaikus, savo ir ne savo. Tai gerbtinas pavyzdys, kad gyvenimas nesustoja vietoje įvykus pirmai nesėkmei. Bet gyvenimo ekranas rodo ir kitokius vaizdus. Gal tai ir ginčytinas klausimas, tačiau daugelio nuomone, jei moteris išteka ar vyras tuokiasi trečią, ketvirtą, o būna ir daugiau, kartų, tai jau kažkas netvarkoje su požiūriu į santuoką. Juk galima ilgiau ,,apsižiūrėti“, ypatingai, kad šiais praktiškais laikais tai visiškai priimtina ir normalu. Ko skubėti? Nepasisekė? Pirmiausia ieškokime priežasčių savyje ir, greičiausiai, rasime. Paanalizuokime, ką ne taip darome. Žmogus, ne kartą keisdamas santuokinį partnerį, greičiausiai yra neturintis tvirtos nuomonės, daro skubotus sprendimus ir, ,,papūtus palankesniems vėjams“, taip pat skubiai užbraukia savo asmeniškai pasirinktą praeitį. Dažnai keičiamos pavardės ne po vieną kartą, šeimoje vaikai ir mamos skirtingų pavardžių, kas keli metai giminėms pristatomas naujas partneris – ,,geresnis“ ir pan. Visa tai paprasčiausiai nerimta. Aišku, būna ir išimčių, kai netenkama sutuoktinio dėl liūdnų aplinkybių ar tikrai negalima ,,išgelbėti“ pirmosios santuokos.
Santuoka buvo ir lieka formaliai įteisintas psichologinis reiškinys, kurio prieglobstyje saugūs jaučiasi vaikai, ramesni ir mes patys, be to, ir visuomenės požiūris į santuokinius partnerius yra kitoks – ,,teigiamesnis“. Gerai būtų, kad tie gražiai skambantys žodžiai – ,,laiminga santuoka“ aplankytų kiekvieną.
Tad kokia gi ta – laiminga santuoka? Nuomonių įvairių ir bendros išvados nėra (būna, kad ir santuokinio vyro mušama moteris sakosi esanti laiminga).
Psichologas H. Eysenck teigia, kad santuokoje labai svarbu intelektas, o jis, kaip gyvenimas rodo, nepriklauso nei nuo pareigų, pinigų ar nuo išsilavinimo (turime pavyzdžių ir iš mūsų elito gyvenimo). H. Eysenck nuomone, jei du sutuoktiniai žmonės yra artimi intelektualumu – jų negandos nebus skausmingos, bendros problemos daug lengviau išsispręs, jie daugiau pasieks kurdami šeimos gerovę, be to, tokioje šeimoje ir vaikai išaugs emociškai tvirtesni.
Psichologo Gedimino Navaičio, daugelį metų nagrinėjančio žmonių tarpusavio santykius, nuomone, laiminga – sėkminga santuoka priklauso nuo daugelio dalykų. Vienas iš jų yra tai, kad žmonės, papildydami vienas kitą, tobulėja, jų bendras gyvenimas tampa įdomesnis, įvairesnis. Laimingai santuokai, pasirodo, netrukdo ir amžius, nes yra nemažai porų, kurių metų skirtumas, būdamas net ir keliolika metų, netrukdo ramiai sau gyventi. Aišku, žmones pirmiausia suartina vaikai, bendri interesai, politinės, religinės pažiūros, požiūris į finansinių reikalų mokėjimą tvarkytis šeimoje ir dar daugelis kitų gyvenimiškų dalykų. Tad kas ta laiminga santuoka, sunku apibrėžti. Manoma, kad svarbiausia yra pagarba kitam žmogui, tuo labiau, kad jis yra tavo pasirinkimas, ir atsakomybė už savo sprendimus. Ir žodžiai – ,,mano šeima – mano tvirtovė“ buvo, yra ir bus visais laikais neginčytinai pagarbiai skambantys.