Monolitas Viduržemio jūros dugne

2015 lapkritis

01_Monolitas_Vidurzemio_juros_dugne_Saltinis_news_discovery_com

Atradimas Viduržemio jūros dugne netoli Sicilijos krantų rodo, kad iš žmonijos civilizacijos praeities galėjo dingti svarbi jos dalis. Kiek žmonijos istorijai metų, tiksliai pasakyti niekas negali, tačiau vystėsi ji jau susiformavusioje dabartinėje geologinėje realijoje, tuose pačiuose žemynuose, su tomis pačiomis jūromis ir vandenynais.

,,Archeologai buvo visiškai teisūs, kad Viduržemio jūra yra civilizacijos lopšys, – mano mokslininkas Emanuele Lodolo iš Nacionalinio okeanografijos ir eksperimentinės geofizikos instituto (Triestas, Italija). – Bet tuo pačiu metu, nepaisant milžiniškos darbų apimties, jie neturėjo jokios galimybės rasti seniausių gyventojų pėdsakų. Taip yra todėl, kad prieš 12-15 tūkstančių metų pakrantės linija buvo visiškai kitokia. Pirmųjų civilizacijų pėdsakų reikia ieškoti ne pakrantėje, o jūros dugne“.

02_Saltinis_hexapolis_com

 

03_Saltinis_hexapolis_com

 O ieškoti po vandeniu buvo pradėta nuo paprastos minties, – atsižvelgiant į tai, kad prieš 20 tūkstančių metų, paskutinio ledynmečio laikotarpiu jūros lygis buvo 120-130 metrų žemesnis nei yra dabar. Taip buvo todėl, kad didžiulė vandens masė užšalusi glūdėjo 3-4 km storio ledynuose. Europos teritorija tuo metu turėjo būti keturiasdešimčia procentų didesnė nei dabar. Daugelio atvirų jūrų neegzistavo: Baltijos jūra buvo ežeras. Viduržemio jūros pakrantes vandenys skalavo per dešimtis kilometrų nuo dabartinės kranto linijos. O mažiausias sąsiaurio plotis tarp Sicilijos ir Tuniso buvo ne 145, kaip yra šiandien, o 50 kilometrų.

,,Čia buvo nedidelis salynas, kuriame salas vienas nuo kitų skyrė sekli jūra. Akivaizdu, kad čia buvo kelias, jungiantis Afriką ir Europą, – aiškino E. Lodolo. – Taigi mes nusprendėme patyrinėti jūros dugną hidrolokatoriaus pagalba. 35 km į šiaurę nuo Pantelerijos salos aptikome unikalų radinį: 12 metrų aukščio monolitinę koloną, skilusią į dvi dalis. Ji gulėjo 40-ies metrų gylyje, todėl buvo patogu dirbti narams ir nedideliam povandeniniam laivui“.

Akivaizdu, kad monolitas yra dirbtinės kilmės: forma taisyklinga, be to, jame yra trys panašaus skersmens skylės. Viena, esanti pačiame monolito gale, kerta jį skersai, o kitos dvi yra skirtingose milžiniško akmens pusėse. Manoma, kad apie 15 tonų sveriantis monolitas buvo atskeltas nuo akmens, esančio už 300 metrų, perkeltas į šią vietą ir, ko gero, pastatytas vertikaliai.

Be to, narai aptiko ir, matomai, buvusio molo liekanas. Pusmetrio dydžio akmenys, aplipę jūros apnašomis, supilti į krūvą viena linija. Kriauklelių amžius rodo, kad tai buvo padaryta maždaug prieš 9800 metų.

,,Po kruopštaus tyrimo mes supratome, kad radome nežinomo uosto įrenginių liekanas, o ši monolitinė kolona galėjo būti tam tikras švyturys ar švartavimo sistema“, – mano mokslininkas E. Lodolo.

Taigi, italų okeoanografai jūros dugne rado milžinišką mums nežinomos civilizacijos, apie kurios egzistavimą niekas net neįtarė, įrenginį ar jo liekanas.

Šis atradimas dar kartą patvirtino, kad jūros gelmės saugo daug paslapčių. Prie Viduržemio jūros gyvenusių priešistorinių civilizacijų reikėtų ieškoti dešimtimis ar net šimtais km nuo kranto. Šis radinys net keletą tūkstančių metų nustūmė technologinės revoliucijos pradžią atgal į amžių glūdumą.