Knoso labirintas

2013 rugsėjis

01_Islike_Knoso_rumu_fragmentai_Saltinis_www_vesveter_ru 02_Mino_civilizacijos_simbolis_Saltinis_www_vesveter_ru 03_Nuoteku_sistema_Saltinis_www_vesveter_ru

Vos už 5 km nuo Herakliono centro yra senovės miesto Knoso liekanos. Tai Mino civilizacijos sostinė, kuri susikūrė prieš keturis tūkstančius metų ir tapo europinės civilizacijos lopšiu. Šiandien tai bene gausiausiai turistų lankoma Kretos vieta, visų norinčių pasižiūrėti kur, kaip pasakoja legenda, gyveno mitologinė būtybė Minotauras – pusiau žmogus, pusiau jautis.

Knoso pastatas yra pastatytas maždaug 1700 m. pr. m. e. Kretos gyventojų. Jame esančių persipynusių koridorių ir kambarių sistema sudaro didžiulį labirintą, kuriame pagal legendą slėpėsi Minotauras.

Ką byloja Minotauro legenda

Iki XIX amžiaus apie Kretos gyvavimo prieš graikų kolonizaciją istoriją žinojome tik iš senųjų autorių pasakojimų. Iš jų buvo žinoma apie labirintą ir jo sumanytoją Dedalą, kuris buvo kilęs iš Atėnų. Nužudęs savo sūnėną, jis buvo priverstas slėptis. Kretoje, kur jis apsistojo, karalius Minojas – Dzeuso ir Europos sūnus – paprašė pastatyti pastatą, kuriame galėtų uždaryti Minotaurą: pusiau žmogų, pusiau jautį – karalienės ir jaučio meilės vaisių. Tuomet Dedalas sumanė labirintą, iš kurio niekas negalėtų ištrūkti. Bet neįtikęs karaliui, jis irgi ten buvo uždarytas kartu su savo sūnumi Ikaru. Veliau, pasidaręs sparnus, jis iš ten paspruko.

04_Knoso_rumu_griuvesiai_Saltinis_www_vesveter_ru 05_Aukojimo_vieta_rasta_Knoso_rumu_griuvesiuose_Saltinis_www_vesveter_ru

Karalius Minojas užkariavo Atėnus, o pavergtoji tauta privalėjo kiekvienais metais Minotaurui aukoti septynias mergaites ir septynis berniukus. Jaunuoliai buvo uždaromi labirinte, kad juos sudraskytų monstras. Tačiau vieną dieną Tesėjas nužudė pabaisą, o likę gyvi, pasinaudodami karaliaus dukters Ariadnės siūlu, galėjo išeiti iš beribių koridorių.

Istorinis atradimas

Nuo 1894 m. archeologas Artūras Evansas (Arthur Evans) beieškodamas šio periodo pėdsakų išnaršė salą. Po graikų ir romėnų statinių griuvėsių liekanomis jis rado nemažai minojiečių kultūros apraiškos pavyzdžių. 1900 m. Evansas pradėjo Knoso rūmų kasinėjimus. Labai greitai jis atrado koridorių, salių pėdsakus, kurie jam leido įsivaizduoti legendoje minimus rūmus: liekanų išsidėstymas atrodė tikrai panašus į labirintą. Abejonių dėl jo tiesioginio ryšio su mitu neturėtų kilti dar ir todėl, kad buvo rasta daug jautį vaizduojančių freskų ir skulptūrų.

Kodėl rūmai turėjo tokią blogą reputaciją? Galbūt todėl, kad tai nebuvo rūmai, o šventykla, kurioje buvo aukojami žmonės, arba šventa vieta, naudojama kaip kapavietės.

Ar Knoso rūmai tikrai rūmai?

Kai kurie archeologai Knose atkasto pastato paskirtį aiškina tik kaip karaliaus gyvenamuosius rūmus. Tačiau, tuo pačiu jie pripažįsta, kad vieta karaliaus rūmams nebuvo tinkama. Pastatas gerai matomas, sunkiai apginama vietovė, turint omenyje Viduržemio jūroje siautėjusius piratus. Be to, vandens ištekliai rūmų apylinkėse per maži, kad galėtų aprūpinti visus tautiečius vandeniu. Salės be langų, drėgnos ir labiau panašios į požemius. Į karališkus apartamentus tai visiškai nepanašu. Pagaliau pastate neaptikta nei arklidžių liekanų, net ir, savaime suprantama būtinos, virtuvės požymių. Vokiečių archeologas Hans Georg Wunderlich laikosi nuomonės, kad šis pastatas, vadinamas rūmais, buvo kaip mirusiųjų mauzoliejus ir niekas juose niekada negyveno. Buvo rasti aukšti ąsočiai, kuriuose, pradžioje manyta, buvo laikomi grūdai arba aliejus. Tačiau, vėliau ištirta, kad ąsočiai turėjo urnų paskirtį. Lavonai buvo laikomi meduje. Akmeniniai luitai yra ne kas kita, kaip sarkofagai, o atitekantis vanduo įrengta sistema buvo naudojamas kūnams konservuoti. Teorija įdomi, tačiau visgi nerasta jokių žmogaus palaikų: nei skeleto liekanų, nei pelenų rūmų griuvėsiuose.

06_Knoso_rumu_freska_restauruota_Saltinis_www_vesveter_ru 07_Islikes_kambarys_Saltinis_www_vesveter_ru

Legendinis Minotauro labirintas visą laiką buvo siejamas su legenda, tačiau nauji archeologiniai kasinėjimai Kretos saloje randa pėdsakų, kad Minotauro labirintai nėra vien senovės žmonių išgalvotas mitas. Vos 30 km nuo buvusių Knoso rūmų, šalia Gorintos miesto, buvo atkastos požeminių kambarių grupės su keistais aukštų išdėstymais ir tarpusavyje sujungtos laiptais, painiais koridoriais bei ilgais, tarpusavyje persipynusiais požeminiais tuneliais, kurie išsiraito po žeme beveik 4 kilometrus. Tyrėjų grupė mano, kad šios griuvėsių liekanos galėtų būti mitinio Minotauro labirinto liekanos.