2011 birželis
Turbūt pati įspūdingiausia, labiausiai įsimintina šventė – vestuvės. Ši diena yra labai ypatinga, nes nuo jos keičiasi dviejų žmonių gyvenimas. O jei vestuvės yra ne pirmosios, tai paliečia ne tik jaunuosius, bet ir kitus artimuosius. Aišku, geriau visiems, kad tokia šventė būtų tik vieną kartą, kad ji būtų vienintelė, nepakartojama, ypatingai jaunų žmonių. Ir būtent šiais laikais, kai niekas nieko neperša per prievartą, niekas neskubina, laiko apmąstyti tokį atsakingą žingsnį visi turi labai daug.
Tradicinis mūsų senelių ir prosenelių paprotys – piršlybos seniai nebegalioja. Nebevažiuoja piršliai apžiūrėti būsimos nuotakos jos namų, nesidomi jos kraičiu. Dabar jaunieji patys nusprendžia kada tuoktis, kaip švęsti vestuves. Bet mergvakariai ir bernvakariai išliko labai madoje ir dabar be jų neapsieinama. Tai labai smagi ir miela šventė, kai kviečiami patys artimiausi žmonės, įprastai draugės ir draugai.
Senovėje mergvakario metu jaunoji su draugėmis pindavo rūtų vainikus, žaisdavo įvairiausius tautinius žaidimus, dainuodavo, burtais spėliodavo ateitį. Vaišindavosi savo keptais pyragais. Taip pat švęsdavo ir vaikinai. Susikviesdavo draugų, taip pat vaišindavosi, dainuodavo, gerdavo alų. O po vidurnakčio traukdavo pas merginas pasišokti.
Dabar niekas nekepa ir neneša savo pyragų. Viskas vyksta kitaip, šiuolaikiškiau. Merginos eina į klubą, barą, geriamas vynas ar šampanas. Ir vargiai ar šnekamasi apie būrimus ir papročius. Aptarinėjamos dietos, mados, tariamasi kuo vilktis vestuvių dieną.
Bernvakariai vyksta panašiai, tik vyrai labiau mėgsta švęsti toliau nuo namų, kur gali ramiai atsipalaiduoti nuo dienos rūpesčių. Dažnai pasirenkamos sodybos, tradicinis alus ir vyriški pokalbiai, turbūt apie apie verslą, politiką, benzino brangimą, gal apie žūklę ar medžioklę.