Ką slepia Antarktida?

2014 vasaris

01_Antarktida_Saltinis_news_discovery_com 02_Vostok_ezeras_Antarktidoje_Saltinis_en_mercopress_com

Kokias paslaptis slepia po dideliu ledo ir sniego sluoksniu atšiauri ir šalta Antarktida? Prarastą civilizaciją, nežinomą gyvybės formą, portalus į kitus pasaulius ar užslaptintas eksperimentines, karines ar ateivių bazes? Tikimasi kažkokių atsakymų rasti ir kai bus ištirtas ežeras Vostok.

Paslaptingas ežeras

Apie ežerus, esančius po giliu Antarktidos ledo sluoksniu, geofizikai kalba seniai, o Vostok jau buvo žinomas nuo 1959 – 1964 m. Kai besisukantys JAV palydovai užfiksavo, kad virš šio ežero vandens paviršiaus, padengto kietu ledo kupolu, egzistuoja 800 metrų aukščio ertmė, o prietaisai užregistravo didelį magnetinį aktyvumą, toliau JAV tyrimų programos įgyvendinimas iš civilių tyrinėtojų buvo perduotas specialiai vyriausybinei įstaigai – Nacionalinei saugumo agentūrai (NSA). Iki 2002 m., iš amerikiečių pusės, ežero tyrinėjime dalyvavo tarptautinė mokslininkų komanda. Toliau visą iniciatyvą perėmė NSA, buvo paskelbta, kad šis žingsnis yra padiktuotas nacionalinio saugumo sumetimais. Ką slepia paslaptingas poledinis ežeras, kokios staigmenos ar net pavojai mus tyko, – dar neaišku.

Taigi, kas yra po ledynu Antarktidoje, kad tiek dėmesio tam skiria tiek JAV vyriausybė, taip pat Rusija, siųsdamos į šeštąjį kontinentą mokslines ekspedicijas, aprūpintas itin brangia ir jautria technine įranga?

Pagal turimus palydovinių prietaisų duomenis vandens temperatūra polediniame ežere svyruoja nuo +10° iki +18°C! Tai reiškia, kad ežero gelmėse yra geoterminė ar kitų šilumos šaltinių. Mokslininkai mano, kad tarp ledo kupolo, dengiančio ežerą ir jo paviršiumi gali egzistuoti savarankiškai besivalanti atmosfera, galbūt ten auga ir augalai.

Neseniai stotyje ,,Vostok” Peterburgo branduolinės fizikos instituto biologai atliko analizę mėginio, paimto iš gilių ežero ledo sluoksnių. Jame buvo atrasta bakterija, galinti gyventi prie +55-60° C temperatūros. Galima manyti, kad kažkada ežere buvo tokia temperatūra. O gal yra ir dabar? Pasirodo, hipotezė, kad ežero vanduo kažkokiu būdu yra šildomas, pavyzdžiui, geizerių, neatrodo tokia jau ir fantastinė.

Gandai apie ežerą Vostok sklinda labai įvairūs, net tarp tyrinėtojų. Kalbama, kad ežere yra kažkokie driežai ir nežinomi senovės monstrai. Mokslininkai visus šiuos aptarinėjimus vadina išsigalvotais pasakojimais, tačiau patys į daugybę klausimų atsakyti negali.

Mokslininkas E. Sutherland, JAV Nacionalinio mokslo fondo atstovas, sako: ,,Ežeras Vostok tuo ir įdomus, kad bet koks su juo susijęs atradimas kels daugiau klausimų nei duos atsakymų.”

Skirtingos šalys vis labiau užslaptina darbus, susijusius su šiuo unikaliu ežeru, pasislėpusiu po ledu. Ir atrodo, kad visgi ten vyksta kažkas labai keisto.

Ne tik ežeras

Žurnale ,,Weekly World News” buvo paskelbtas pranešimas, kad norvegų mokslininkai iš amerikiečių mokslinių tyrimų stoties ,,Amundsen-Scott” Antarktidos žemyno gilumoje, 160 km nuo Mount McClintock kalno, aptiko visiškai nežinomos kilmės ir paskirties bokštą. Ledinis statinys siekia 28 metrų aukštį ir primena viduramžių pilies apsaugos bokštą. Jis buvo paslėptas milžiniškomis sniego sangrūdomis ir išnyro prieš nustebusių tyrinėtojų akis tik tada, kai galingi uraganai išvalė jį nuo pusnių. ,,Mes neturime jokių prielaidų apie tai, kas galėjo pastatyti šį bokštą ir kiek laiko jis čia stovi. Jam gali būti 100 ar 1000 metų”, – sako ekspedicijos narys Kjell Nergaard, kuris ir aptiko neaiškų objektą.

Antrasis Marsas Žemėje?

Sakoma, Antarktida mažai kuo skiriasi nuo Marso. Šaltis panašus, vietomis temperatūra nukrinta iki -90° C. Kartais tyrinėtojai juokauja, kad pagrindinis skirtumas yra tas, kad Antarktidoje būna žmonių, o Marse – ne. Bet tai nereiškia, kad ledo žemynas Žemėje ištirtas kur kas geriau nei Raudonoji planeta. Mįslių užtenka ir ten, ir čia. Mes nežinome, ar yra gyvybė Marse. Mes taip pat nežinome, kas yra paslėpta po daugiakilometrinio storio Antarkties ledu. Be to, ir tai, kas vyksta jo viršuje – ne visuomet paaiškinama.

Keista, bet Marso vaizdų galime matyti daugiau, nei Antarktidos. Tačiau stebint ir tiek, kiek turime, galima rasti siurprizų. Džosefas Skiperis (angl. Joseph Skipper) – žinomas virtualus archeologas iš JAV. Paprastai jis nagrinėja Marso ir Mėnulio kosminių aparatų perduotas nuotraukas, taip pat esančias oficialiuose NASA ir kitų kosmoso agentūrų tinklalapiuose.

03_Anomalijos_Antarktidoje_saltinis_marsanomalyresearch_com 04_Anomalijos_Antarktidoje_saltinis_bruceleeeowe_wordpress_com

D. Skiperis susidomėjo ir Antarktida. Jos paviršiuje jis aptiko ne vieną anomaliją. Viena iš jų – skylė-anga ir neaiškus objektas, panašus į skraidančią lėkštę. Gal tas apledėjęs žiojėjimas žemyno paviršiuje ir yra įėjimas į požeminį pasaulį, gal iš čia išskrenda neatpažįstami skraidantieji objektai?

Antarktidos plotas – apie 14 milijonų kvadratinių kilometrų. Beveik visas žemynas padengtas ledu. Vietomis jo storis siekia 5 km. O kas yra po juo, mes žinome tik per labai menką paviršiaus dalį, tik tai, kas yra palyginus siaurame ruože – Karalienės Meri Žemės apylinkėse. Mokslininkai iš Kinijos, Japonijos ir Didžiosios Britanijos žurnale ,,Nature” paskelbė apie savo ketverių metų tyrinėjimus. 2004 – 2008 m. jie važinėjo galingais visureigiais pačiose atšiauriausiose Antarktidos vietose – per Gamburtseva kalnus. Naudojosi radarais. Rezultate mokslininkai gavo reljefinį paviršiaus atvaizdą, kurio plotas apie 900 kvadratinių kilometrų. Jie taip pat patvirtino hipotezę, kad prieš daugelį milijonų metų Antarktidoje nebuvo ledo, čia gyvavo šiltas, žaliuojantis ir žydintis kontinentas. Bet kažkas atsitiko. Mokslininkai nustatė vietą, kurioje mažas ledynas, esantis aukščiausiame taške (2400 m), pradėjo ,,augti“. Palaipsniui jis apėmė visą Antarktidą, paslėpė po ledo sluoksniu ne vieną ežerą.

Martin Siegert iš Edinburgo universiteto, kuris dalyvavo ekspedicijoje, yra įsitikinęs: ,,Antarkties Alpių slėniuose yra išlikę užšaldytų augalų. Net nedideli medžiai. Tik vargu ar pavyks juos pasiekti. Tačiau galima pabandyti, pavyzdžiui, gręžiniais“.

Mokslininkų nuomonės bei išvados, įvairūs anomalijų šaltiniai, ypač Džozefo Skiperio pateiktos ataskaitos apie Antarktidos keistenybes, tiesiogiai ar netiesiogiai perša mintį, kad Antarktidos gilumoje kažkas turėtų būti, jei ne ten esantis paslaptingas pasaulis, tai bent jau pėdsakai visai kitokio buvusio žemyno, paslėpto prieš milijonus metų po giliu ledu.