Džinsai – amžinai madingi

2011 birželis

Džinsai – gyvenimo filosofija, pasaulėžiūra, istorija, dabartis ir ateitis. Džinsinių rūbų istorijai jau 150 metų, o atrodo, kad jie pražysta kiekvieną kartą vis iš naujo, keičiantis dešimtmečiams evoliucionuoja, evoliucionuoja ir jų mados, tačiau juos dievina milijonai žmonių. Džinsus dėvi ir vyrai ir moterys, politikai ir ūkininkai, aktoriai ir mokslininkai, milijardieriai ir valkatos, suaugusieji ir vaikai.

Sėkmės istorija

1873 metais žydų emigrantas iš Bavarijos, prekybininkas Levi Strauss iš medžiagos, skirtos palapinėms, pasiuvo kelnes Kalifornijos aukso ieškotojams. Medžiagą užsakė prancūzų miesto Nimas (Nimes) audimo fabrike, o vadinosi ji – „serge de nimes”. Taip atsirado medžiagos pavadinimas – „denim”. Pirmosios kelnės buvo pasiūtos būtent iš šios medžiagos, dažytos natūraliausiais „indigo” dažais. Džinsai savo šiuolaikinį pavadinimą gavo tik 1947 metais. Populiariojo žodžio istorija prasidėjo nuo angliškai ištarto Italijos Genujos miesto pavadinimo – Genes, nes būtent iš Genujos jūreivių buvo „pasiskolintas” kelnių modelis.

Pirmieji džinsai buvo aukštu liemeniu, iš nugaros juos galima buvo suveržti dirželiu su sagtimi, apačioje irgi galima užsegti panašiu dirželiu – juk kelnės turėjo tilpti kaubojiškuose batuose. Lygiai taip pat, kaip ir mūsų laikų kelnės, turėjo 5 kišenes – tris iš priekio ir dvi gale. Juos vadino – „kombinezonu be viršutinės dalies”. Taip atsirado žinomiausi firminiai džinsai – „Levi’s Strauss”.

Džinsai išpopuliarėjo labai greitai – juos nešiojo fermeriai, darbininkai ir kalnakasiai. Ilgainiui kelnių modelis tobulėjo ir 1873 metais atsirado pirmos kniedės, įdėtos didžiausio apkrovimo vietoje – kišenių kampuose ir kelnių priekio įsiuve, nors iš ten kniedės greitai išnyko ir liko tiktai kišenėse. Aukso ieškotojai skundėsi, kad būtent šiose vietose kišenės plyšdavo, todėl reikėjo jas sutvirtinti ir šis atradimas netgi buvo užpatentuotas.

Kaip ir kiekviename nors kiek vertingame versle labai greitai atsirado ir konkurentų – 1889 metais savo gyvenimą pradėjo džinsų markė „Lee”. O 1926 metais „Lee” padarė tikrą revoliuciją džinsų padangėse – džinsai pradėjo būti užsegami užtrauktuku. Netrukus džinsai užkariavo ir Europą – 1932 metais Vokietijoje buvo įkurta kompanija „Mustang”, kuri po 7 metų išleido į prekybą pirmąsias savo mėlynas kelnes. 1947 metais JAV kompanija „Blue Bell”, didžiausia darbo drabužių gamintoja JAV, sukūrė naują modelį – „Wrangler”. Šie džinsai, su labai giliomis kišenėmis priekyje ir aukštomis kišenėmis gale, buvo skirti specialiai kaubojams ir tapo savotišku „Laukinių vakarų” simboliu.

Aštuntajame dešimtmetyje džinsų įvaizdis vėl pakito. Jie tapo turto ir savos vertės simboliu. Buvo kuriami ypatingi modeliai superturtingiems, jie buvo puošiami brangakmeniais. Debiutavo džinsiniai kostiumai, kurie netgi trumpam tapo priimtini dalykiniuose sluoksniuose. 90-ieji suteikė džinsams solidumo. Pasenęs 50-ųjų jaunimas atnešė nostalgiškus prisiminimus apie tradicines šeimos vertybes, senus gerus laikus ir prarastą jaunystę. Jaunimas palaipsniui tolo nuo džinsų, kaip laisvės simbolio – jie pradėjo nešioti kitus kelnių tipus. Džinsų pramonė neteko daugybės pačių aktyviausių vartotojų ir atsidūrė krizėje. Seniausia ir didžiausia džinsų kompanija pasaulyje „Levi Strauss & Co” 1999 metais pardavė džinsų už 5,1 milijardo dolerių – 28 procentais mažiau nei 1996 metais (7,1 milijardo dolerių). Pasaulinio garso dizaineriai ėmė kurti savo džinsų aprangos linijas. Atsirado naujos technologijos: džinsai buvo skalbiami su pemza, mirkomi rūgštyse, balinami, į juos buvo šaudoma šratais, kad būtų išgaunamos ypatingos skylutės. Tačiau tikras džinsų bumas prasidėjo, kai atsirado naujos netradicinės spalvos ir atspalviai – pirmiausia juoda. Tai tapo įmanoma dėl naujų technologijų „overdye” ir „stonewash”. Jas aštuoniasdešimtaisiais metais sugalvojo japonai.

2000-ieji nesuformavo naujos džinsų ideologijos. Džinsų gamintojai gamino visoms amžiaus grupėms ir visiems skoniams tinkamus džinsus. Kai kurios kompanijos – tokios kaip „Denim” gamino ribotus džinsų kiekius žinovams. Dabar statistinio amerikiečio drabužinėje yra 7 poros džinsų. JAV gyventojas apsivelka džinsus keturis kartus per savaitę. Istorinėje džinsų tėvynėje pora džinsų kainuoja 25-200 dolerių. O močiučių skryniose rasti džinsai parduodami už šimtus tūkstančių dolerių.

Medžiaga ir spalva

Džinsų gamybai skirtos trys pagrindinės medvilninės medžiagos rūšys. Pigiausias džinsinis audinys audžiamas iš tiesaus nesukto ilgo siūlo, o medžiagos paviršius yra lygus. Kai blogojoje pusėje matome eglutės raštą – tai labai geros kokybės medžiagos ženklas. Jos gamybai naudojamas labai trumpas suktas medvilnės pluoštas. O taip pat dar ir tarpinis variantas – kai vertikalus siūlas susuktas, o horizontalus – ne. Iš tankesnių medžiagų siuvami žieminiai modeliai, o iš mažesnį tankį turinčių medžiagų – vasariniai drabužiai. Medžiagos tankis skaičiuojamas oz vienetais. Tankiausias audinys turi 14,5 oz, o 7-8 oz tankio medžiagos lengvos, vasarinės.

Klasikinė džinsų spalva – tamsiai mėlyna indigo. Indigo – tai vienas seniausių žinomų istorijoje dažų, išgaunamas iš indigo medžio lapų. Šiuolaikinėje pramonėje naudojami sintetiniai indigo dažai. Priklausomai nuo apdorojimo, spalva gali būti netolygiai šviesi.

Tamsiai mėlyna spalva išgaunama gamykloje, skalbiant kelnes vieną kartą ir panaudojus tik minkštiklius. Mėlynoji su šviesiais ruoželiais žymi, kad šį denimą šveitė šepečiais. Šviesiai mėlyna spalva – denimas skalbiamas su pemzos gabaliukais arba su enzimais. O žydrai spalvai išgauti denimas skalbiamas su balinančiomis priemonėmis.

Mėlynieji džinsai, be abejo, yra tikra klasika, tačiau ši spalva savo karaliavimą baigė jau prieš keletą dešimtmečių. 1970 metais didieji mados dizaineriai Pierre Cardin ir Kenzo savo kuriamas drabužių kolekcijas papildė originalių spalvų džinsais. Buvo galima surasti ir juodų, ir vyšninių, ir žalių bei dar šviesesnių spalvų – pilkos, baltos, net rožinės – amžinai madingas drabužis pražydo visomis įmantriausiomis spalvomis. Kartu atsirado taip vadinamieji „designer jeans” – žinomų mados dizainerių sukurti džinsai – „Versace”, „Hugo Boss”, „Calvin Klein”, „Joop”, „Gucci”.

Kurie tikri?

Kaip nepasimesti tokioje daugybėje prekinių ženklų – juk nesinori įsigyti padirbtos prekės. Yra daug charakteringų žymių, pagal kurias galima atskirti tikruosius firminius džinsus nuo padirbtų. Be abejo, brangius džinsus derėtų įsigyti tik firminėse parduotuvėse, o pardavėjų paprašyti kokybės sertifikato. Bet visais atvejais reikia žinoti keletą taisyklių, bendrų šiems drabužiams. Džinsus reikia išversti į blogąją pusę ir atidžiai išstudijuoti siūles. Jose neturi būti kiaurymių, sutrūkinėjimų, o siūlė jungianti abi džinsų dalis užsibaigia ilga, 10-12 centimetrų kilpų grandinėle. Vidinės pusės siūlė atrodo lyg aštuoniukė. O štai ir dar keli charakteringi požymiai:

Standartiniai dydžiai džinsų etiketėse nurodomi taip: W 32 L 32. Derėtų atsiminti, kad džinsų dydžiai nurodomi coliais. W – dydis klubų linijoje, L – ilgis. Tam, kad sužinotumėte savo „džinsinį” dydį, turite nuo įprastų drabužių dydžio atimti 16 – tarkim, drabužių dydis yra 48, atimame 16 ir turime 32 dydį – 48 dydis atitinka 32 dydį coliais. L 30 (mažas) – skirtas 164 cm ūgio žmonėms, L 32 – 176 cm, o aukščiausieji turės pasirinkti L 34.

Taip pat galima pamatyti ir kitokius žymėjimus – XS (labai mažas), S (mažas), M (vidutinis), L (didelis), XL (labai didelis), XXL (didesnis, nei labai didelis). Pasirenkant džinsus visuomet reikia prisiminti, kad jie turi savybę – prasiplėsti, šiek tiek išsitempti, o tai reiškia, kad galima bandyti įsigyti vienu dydžiu mažesnius drabužius – juk džinsai negali kabėti kaip maišas.

Nesenstantys ir amžini…

Prieš pusantro amžiaus atsiradę džinsai šiandien jau visiškai užkariavo visą pasaulį ir tapo aukštosios mados dalimi ir net prabangos objektu. Internetiniame aukcione aktorės Mariah Carey džinsai su autografu parduoti už 3030 dolerių. Faith Hill džinsai parduoti už 1510 dolerių. O

Britney Spears tapo žymiosios Marilyn Monroe džinsų savininke. Šią 75 tūkst. dolerių vertės dovaną jai padovanojo įžymusis dizaineris Tommy Hilfigger. „Levi’s” sukūrė 85 tūkst. dolerių vertės džinsus – jie dekoruoti auksu, deimantais ir rubinais.

Nesnaudžia ir japonai. „Teijin Wow” kompanijos specialistai sukūrė džinsus „Amino”, kurie prisotinti amino rūgštimis ir sustabdo senėjimo procesą, drėkina odą bei gina ją nuo bakterijų. Tyrimai parodė, kad džinsai išsaugo savo efektyvumą mažiausiai du metus.

Šiuolaikinė mada išgyvena tikrą džinsomaniją. Jau keliolika metų iš eilės denimas viešpatauja ir gatvėse, ir podiumuose. O jeigu anksčiau iš denimo siuvo drabužius tik laivams – bures, tai dabar galima pamatyti džinsinius paltus, striukes, sukneles, rankines, avalynę, net apatinius drabužius arba interjero dekorus. Garsūs drabužių dizaineriai siūlo originalius vakarinius ir vestuvinius džinsinius drabužius. O žymusis Yves Saint Laurent pasakė: „Aš gailiuosi vienintelio dalyko, – kad nesukūriau džinsų”.