Atrastų planetų tyrinėjimui būtinas technologinis proveržis

2017 kovas

Pastaruoju metu astronomų taikiklyje – TRAPPIST-1 – ultrašalta nykštukinė žvaigždė Vandenio žvaigždyne, kuri suteikė žmonijai vilčių ieškant gyvybės kosmose…

Žvaigždė buvo atrasta 1999 m. ir stebima, o 2015 m. šalia jos aptiktos trys maždaug Žemės dydžio planetos.

2017 m. vasario 22 d. pasaulį apskriejo žinia apie surastas dar keturias egzoplanetas, skriejančias aplink žvaigždę TRAPPIST-1. Šiuo metu iš dabar žinomų septynių egzoplanetų – trys yra taip vadinamoje gyvybės zonoje, tai reiškia, kad jose gali būti vanduo ir tuo pačiu kažkokios formos gyvybė. Kad ir menkiausia, primityviausia, tačiau egzistuojanti…

Visos aptiktos septynios planetos skrieja aplink savo žvaigždę, kuri yra nutolusi apie 40 šviesmečių nuo Žemės. Tačiau ką reiškia tie ,,apie 40 šviesmečių nuo Žemės“ mums, laukiantiems?

Štai ką CNN eteryje kalbėjo buvęs NASA astronautas Leroy Chiao: ,,Atrastų planetų tyrinėjimui žmonijai yra būtinas rimtas technologinis proveržis.“

,,Kad pasiekti planetas, kurias nuo Žemės skiria 40 šviesmečių ir gauti iš ten signalą, reikalingi aparatai, sugebantys judėti lenkdami šviesos greitį“, – paaiškino mokslininkas. Paklaustas apie esančias galimybes norint ištirti NASA atrastas planetas, Leroy Chiao atsakė: ,,Mums būtinas rimtas proveržis kosminėse transportavimo priemonėse. Planetos yra toli nuo mūsų, o 40-ies šviesmečių atstumą šviesa nukeliaus per 40 metų.

Taigi, jei mes net nusiųsime ten zondą, sugebantį judėti šviesos greičiu, kelias iki šių planetų truks 40 metų. Ir radijo signalas, kurį pasiųs zondas iš ten atgal į Žemę, taip pat keliaus 40 metų.

Taigi, mums teks laukti 80 metų, kol gausime kažkokius duomenis, ir tai turint omenyje, kad keliausime šviesos greičiu, ko, žinoma, šiandien mes negalime. Taigi, norint išsiųsti kosminį aparatą į atrastas planetas protingam terminui, mums būtinas technologinis proveržis.“

Paklaustas, kodėl tiek nemažai laiko reikėjo tokiam atradimui, buvęs astronautas atsako: ,,Nenuostabu, žvaigždė, esanti apie 40 šviesmečių nuo mūsų, – visgi gana tolima. Kosminis teleskopas ,,Hubble“ ir kiti teleskopai, žinoma, leidžia stebėti dangų žymiai daug didesniais atstumais, bet dangus didelis. Taigi, priemonių paieška, kurios gali aptikti (tokius objektus) ir teisinga stebėjimo kryptis, kad būtų galima pamatyti šias planetas, reikalauja laiko. Aptikti jas galima stebint gana nedidelius šviesos pokyčius, sklindančius iš žvaigždžių, pro kurias praskrenda planeta. Norint gauti duomenis, suprasti su kuo susiduriama ir padaryti tokio pobūdžio pareiškimą, reikia būti įsitikinusiam savo atradimu.“

Taigi, 40 šviesmečių – tai labai daug trilijonų kilometrų, tiek daug, kad sunku įsivaizduoti kaip toli nuo mūsų šios planetos… Tačiau nevertėtų jaudintis dėl to, – šiuo atveju (dėl TRAPPIST-1 sistemos) mokslininkai sugebės anksčiau atsakyti į mums rūpimus klausimus. Jie teigia, jog turi ištirti planetų atmosferas ir po to galima bus spręsti ar jos gali palaikyti kokią nors gyvybės rūšį. Ir spėja, kad visų šių atmosferų tyrimams bei išsiaiškinimui – ar vanduo ir galbūt gyvybė ten egzistuoja, prireiks penkerių metų.