Ar yra ,,Senovės Egipto” apgaulė?

2012 rugsėjis

01_Egipto_piramides_Nuotr_Marco_Di_Lauro_Getty_Images 02_Gizos_piramides_Nuotr_Jochen_Schlenker_Picture_Library

Visi mes šioje žemėje gyvename įprastą savo gyvenimą: gimstame, augame, keliamės iš ryto, dirbame darbus, linksminamės ar liūdime, bet tikrai kiekvienas kažkada pagalvojame – iš kur vis dėlto mes atsiradome, kas mes esame? Vieni tiki į dievą ir tai gerai, nes tikėjimas padeda ne tik gyventi, bet su juo lengviau, turbūt, anksčiau ar vėliau išeiti ten, kur išeina visi, kiti ieško atsakymų moksle.

Mokslas yra gyvenimo pagrindas, tai pats galingiausias pažinimo ginklas, vienintelė žmogaus  gyvavimo atrama. Todėl visi mąstantys skverbiasi į mokslą. Ir tik mokslas atsako į daugelį klausimų, nors, deje, ir jis ne visada tai sugeba. Prieš daugelį metų teko lankytis Vilniaus Universiteto docento, gerbiamo Eugenijaus Laurynaičio psichologinio pobūdžio paskaitose. Net ir praėjus daug laiko, jo žodžiai įstrigo visam gyvenimui: ,,man negėda pasakyti, kad aš nežinau, nes žmogus negali visko žinoti”. Taip, pažinimas yra beribis ir neišsenkamas. Daugelis mokslininkų dirba tam tikrose sferose visą gyvenimą, bet jų atradimai nėra galutiniai ir tobuliausi, nes po vieno atsiras kitas ir taip be galo.

Senovės Egiptas dar ir po šai dienai yra taip pat iki galo neištirta nežinoma šalis. Piramidžių tyrinėjimas skaičiuojamas ne dešimtmečiais, o šimtmečiais. Bet, kas svarbiausia, mokslininkų teiginiai dažnai prieštaringi, tad kas belieka paprastiems mirtingiesiems? Tiesiog tikėti. Yra prirašyta begalė knygų apie Senąjį Egiptą, apie faraonus, jų gyvenimą ir vaizduotėje iškyla senovės tūkstantmečiai.

Keliamos versijos apie ateivius, neva žmogus, tuo labiau be tobulos technikos, negalėjo iškelti tokių piramidžių. Kam jos skirtos? Vieni svarsto, kad gal tai savotiškos nežemiškų būtybių observatorijos, gal kažkokios nuorodos žemėje ir t.t. Bet yra ir tokia mokslininkų nuomonė, kad daugumos visų istorinių Senovės Egipto įžymybių, tokių kaip piramidės, amžius nesiekia toliau viduramžių laikų. Yra tvirtinama, kad dabartinis istorinis paveldas yra rekonstruotas ir, aišku, jis prieš daugelį metų atrodė visiškai kitaip.

03_Sfinksas_turintis_liuto_kuna_ir_zmogaus_galva_Nuotr_Marco_Di_Lauro_Getty_Images 04_Tutanchamonas_Nuotr_Getty_Images

Vieno rusų mokslininko, profesoriaus Igoriaus Vladimirovičiaus Davidenko (rus. Давиденко Игорь Владимирович) nuomonė labai įdomi. Jis pasakoja savo hipotezę, kuri daugelį dalykų apie Senovės Egiptą ir jo paslaptis paaiškina labai įtikinamai. Profesorius mano, kad prie šio paslapties šydo yra prisidėjęs Napaleonas Bonapartas. Ši unikali asmenybė Egiptu domėjosi ne vien dėl didelių erdvių, jis, matomai, žinojo, ką slepia karštas jo smėlis ir rūstūs sfinksai. 1798 metais čia Napaleonas įžengė ne tik su savo kariauna, bet kartu atvyko ne dešimtys, o šimtais skaičiuojami mokslininkai, dailininkai, rašytojai, įvairūs statybos žinovai. Vyko intensyvūs kasinėjimai bei kiti darbai ir yra neginčijamų įrodymų, kad atradimų čia būta. Profesorius I. V. Davidenko teigia, kad ne Hovardas Karteris pirmasis atrado faraono Tutanchamono kapavietę 1922 metais. Jis teigia, jog pirmasis tai padarė Napaleonas. Patekęs į aukso oazę, didysis užkariautojas suprato, kad šio lobio tuo metu neišsiveš ir nutarė jį užmaskuoti. Tai liudija daugelis įrodymų. Ką dar veikė Napaleonas tris metus Egipte be žemės užkariavimo ir faraonų kapaviečių ieškojimo – niekas tiksliai pasakyti negali.

Į daugelį klausimų yra atsakymų ir, atrodo, paprastų paaiškinimų, peržiūrėjus filmą ,,Didelė Senovės Egipto apgaulė“, kuriame yra iškelta mokslininko hipotezė apie Senovės Egiptą. Po filmo peržiūros gali iškilti ir toks klausimas: gal literatūra, aitrinanti mūsų vaizduotę apie piramides, pastatytas prieš du, tris ar pan. tūkstančius metų (peršasi mintis, kad jas mums pastatė nežemiškos būtybės), irgi nukreipia tam tikra linkme. Mokslininkas filme pažymi, kad kažkuriuo laiku archeologiniai kasinėjimai šioje žemėje buvo uždrausti. Gal dėl istorinių vertybių, dėl bendro gamtovaizdžio išsaugojimo, to autorius nekomentuoja. O mums gali kilti ir toks klausimas: gal tai nenoras, kad žmonija sužinotų tiesą. Juk turizmas pasaulyje yra geras verslas, o senovinė, smėliu apsupta su dar, tikima, daugybe neatrastų lobių žemė, labai vilioja norinčius pažinti. Juk daug įdomiau atrodytų jei piramides statė nežemiškos būtybės arba senovės egiptiečiai paslaptingu būdu…