2013 kovas
Astronomai aptiko mūsų galaktikoje 109, manoma, žuvusių civilizacijų pėdsakus.
Gana įdomius ir niūrokus planus atskleidė britų mokslininkas Džekas O’Malėjus-Džeimsas (Jack O’Malley-James) iš Šv. Andriaus universiteto (University of St Andrews, UK). Šalia nežinomų, ieškomų ir, manoma, egzistuojančių civilizacijų kosmose jis ketina ieškoti jau mirusias planetas. Mokslininko nuomone, labiau tikėtina rasti ,,mirusią“ planetą nei gyvuojančią. ,,Reikia kosmose ieškoti metantiolio dujų pėdsakų, mat jas išskiria mirusieji.“
Atmosferoje metantiolio dujos gali išlikti apie 350 metų, vėliau virsdamos į stabilesnį etaną. Ir jeigu kurioje nors žvaigždžių sistemoje bus aptikta vienų ar kitų dujų, t.y., metantiolio ar etano, tai rodytų, kad kažkada čia egzistavo gyvi organizmai, galbūt gyvūnai, o gal ir daugiau – protingos būtybės.
Iš kur atsiras toks kiekis metantiolio, kad jį būtų galima atpažinti už dešimties ar šimtus šviesmečių nuo Žemės paviršiaus? Džekas O’Malėjus-Džeimsas sako, kad dujas sukels masinis gyvų būtybių išnykimas.
Gyvastis išnyksta, kai vietinė žvaigždė tampa raudonu milžinu – išsipučia, padidėja šimtus kartų ir naikina šalia esančių planetų gyvybę. Tokia visų žvaigždžių, dydžiu ir mase panašių į mūsų Saulę, lemtis. ,,Kada nors, galbūt už daug milijonų ar milijardų metų“, – mąsto kai kurie mokslininkai, ,,Saulės sistemoje irgi išsipus raudonas milžinas, pražudys mūsų palikuonis, jei jie nespės persikelti į kitas Visatos vietas, ir sukurs iš jų metantiolio šaltinį. Sugėręs ir galiausiai pavertęs į pelenus gyvybę, raudonasis milžinas pradės spaustis ir mažėti, kol pavirs į Žemės dydžio ryškiai baltąją nykštukę.“ Štai tokius panašius dangaus objektus neseniai ir tyrinėjo astronomai, vadovaujami Jay Farihi iš Lesterio universiteto (University of Leicester, UK).
Mokslininkai vadovavosi idėja: bet kuri baltoji nykštukė savyje turi turėti raudonojo milžino ,,suryto“ turinio likučius – tai cheminiai elementai, sudarantys planetą ir jos gyventojus. Todėl, analizuojant baltųjų nykštukių spinduliavimo spektrus, galima pabandyti ieškoti šių elementų linijas, juk sakoma, kad gamtoje niekas dingsta be pėdsakų. Tuo astronomai ir užsiiminėjo Sloan Digital Sky Survey projekto metu.
J. Farihi ir jo kolegos išnagrinėjo 146 baltųjų nykštukių, kurios buvo zonoje be kosminių dulkių, kometų ar asteroidų. Tai reiškia, jog mažai tikėtina, kad žvaigždės buvo užpultos kažkuo iš Visatos gelmių. Bet, nepaisant to, net preliminari jų spektrų analizė parodė, kad baltosiose nykštukėse yra nemažai kalcio. O kalcis – tai gali būti ir uoliena ir… kaulai. Toliau: Ten, kur buvo aptiktas kalcis, buvo aptiktas ir padidėjęs vandenilio kiekis. O vandenilis – tai vanduo, vanduo – gyvybė. O kalcis ir vanduo kartu – tai uolėtos planetos su vandenynais. Ir tokį elementų derinį pavyko užfiksuoti 109-iose baltosiose nykštukėse. Daroma prielaida apie kažkokios formos buvusią gyvybę jose.
,,Šalia baltų nykštukių, bebaigiančių savo žvaigždžių kelią, yra tikimybė ateityje atrasti planetas, kuriose gali būti gyvybė,” – tokį verdiktą paskelbė mokslininkai, tyrinėjantys panašias į Žemę planetas ir skriejančias apie savo mirštančią žvaigždę. Paaiškėjo, kad tikimybė rasti deguonies tokioje planetoje yra daug didesnė, nes jo ieškoti yra lengviau, nei tose, kurios yra žvaigždžių sistemose, panašiose kaip mūsų, – rašo internetinis leidinys Hi-TechNews.
Gyvenimas tęsiasi:
Fosforas. Be šio elemento, mūsų supratimu, vargu ar įmanoma įsivaizduoti gyvenimą. Jis įeina ir į augalų sudėtį, galų gale fosforas kartu su kalciu – tai mūsų pagrindinis kaulų ir dantų elementas. Jo neseniai aptikta ir kosminių ūkų vietose, susidariusiose po supernovų sprogimo. Tai Kanados astrofizikų iš Toronto universiteto (University of Toronto) tyrinėjimo darbo rezultatas. Fosforas buvo aptiktas tarp kitų gyvybiškai svarbių elementų – vandenilio, anglies dioksido, azoto, deguonies ir sieros.
Fosforu buvo prisotintos ir sprogusios žvaigždės Kasiopėjos A, esančios 11 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, liekanose. Jo ten yra daug daugiau nei bet kur kitur Paukščių Take. Fosforo šaltiniu galėjo būti gyvybinės formos – gal augalai, o gal net gyvos būtybės su kaulais ir dantimis. Ši žvaigždė sprogo maždaug prieš 300 metų. Ir galima drąsiai kelti prielaidą, kad maždaug prieš 11.300 metų prie Kasiopėjos A egzistavo kažkokia gyvybinga planeta.
Atradimo autorius profesorius Dae-Sik Moon optimistiškai mano, jog ,,fosforas, likęs nuo buvusių ,,savininkų“, vėl kada nors bus panaudotas naujai gyvybei užsimegzti.“ Žurnalo ,,Science” straipsnyje mokslininkas sako, kad žvaigždės sprogsta, o jų elementai tampa kitų žvaigždžių, planetų, gal žmonių dalimi.
Kas žino, gal mūsų fosforas taip pat kažkada buvo kažkieno? Pavyzdžiui, garsus amerikiečių astrofizikas Carl Sagan neneigia tokios galimybės. Dar pereitame šimtmetyje jis sakė, kad fosforo šaltinis žmogaus DNR ir geležies šaltinis jo kraujyje – ,,žvaigždžių medžiaga“.