Apie šilką

2011  rugsėjis

Išgirdę posakį: ,,kaip šilkas”, visi turbūt pajuntame gerą ir malonų jausmą žmogui ar net daiktui, apie kurį tuo metu kalbama. Ir iš tikrųjų tai tiesa, nes šis audinys laikomas kaip ,,malonybiniu”, kadangi jis yra švelnus ir minkštas, šiltas ir jaukus. Šilkas turi daug privalumų ir smarkiai konkuruoja su kitomis medžiagomis. Pirmiausia jis yra labai lengvas ir plonas. Šilką garbino ir senieji rūbų modeliuotojai, jis yra labai vertinamas ir dabartinių dizainerių. Garsioji Coco Chanel labai mėgo šį audinį, ypač kuriant vestuvines sukneles. Beje, šia proga natūralus šilkas yra nepakeičiamas.

Nors šilko atradimo istorija siejama su kinų princese, jo išgavimo procesas pradėtas naudoti maždaug nuo 2640 m. pr. m. e., bet yra žinoma, kad dar anksčiau Egipte šis audinys buvo ne naujiena. Bet vis tiek senovės Kinija laikoma šilko tėvyne. Jis buvo šaliai ir auksas, ir duona, ir vaistai. Garsus šilko kelias siekė daugelį pasaulio žemynų ir buvo labai svarbus prekiaujant su kitomis šalimis. Šilkas ir dabar plačiai gaminamas Kinijoje. Kaip senovėje, taip ir mūsų dienomis apie jo išgavimo technologiją, tobulinimą, nemėgstama daug kalbėti, kiekvienas gamintojas turi savo paslapčių. Žinoma, kad jis yra išgaunamas iš įvairių rūšių šilkverpių kokonų gijų. Šilkverpiai yra drugiai, kurie maitinasi šilkmedžių lapais. Jie yra veisiami ir auginami. Labiausiai Kinijoje paplitusi šilkverpių rūšis – Bombyx mori. Įvairių rūšių šilkverpiai auginami ir kitose šalyse. Japonijoje, Indijoje, net Pietų Europoje yra šilkverpių auginimo plantacijos. Bet nuo seno įprasta labiau vertinti būtent kinišką šilką.

Šilkas labai vertinamas ne tik dėl grožio, bet ir dėl sveikatingumo privalumų. Vilkint iš šio pluošto rūbą, pastebima, kad jis gerina savijautą. Ir tai tiesa, kadangi šilkas – natūralus biopluoštas, sudarytas iš baltymų. Į juos įeina net aštuoniolika iš dvidešimties amino rūgščių, kurios yra būdingos žmogaus odos epidermio baltymams. Pagrindinis šilko baltymas – fibroinas yra laikomas labai giminingu žmogaus baltymams, jis visiškai nedirgina mūsų imuninės sistemos. Ši šilko savybė panaudojama net kuriant dirbtinius žmogaus audinius. Tai išgelbsti daugelio sveikatą, gal net gyvybę. Tad sakyti, kad šilkas – gražu, ne svarbiausia.

Šilkas – unikalus audinys, jis naudojamas įvairių sezono metu. Su juo šilta ir patogu šaltu laiku, o kai karšta, jis pasižymi lengvumu ir gaivumu. Taip pat didelis šilko privalumas, kad jis nėra alergiškas, todėl tinka žmonėms, turintiems šią problemą. Be to, šis audinys gerai išlaiko drėgmės ir šilumos pusiausvyrą, leidžia kūnui lengvai kvėpuoti. Dėl šių savybių šilkas yra lyginamas su vilna, bet jis vis tiek lieka universalesnis, kadangi yra švelnesnis, plonesnis bei lengvesnis už vilnonį pluoštą. Pripažinta, kad šilkas yra penkis kartus šiltesnis už medvilnę ir pranašesnis už liną, nes turi svarbią savybę sugerti drėgmę.

Vienas iš geriausių šilko audinių yra Charmeuse, kurį mes žinome kaip atlasą. Jis pasižymi švelniu, natūraliu blizgesiu ir konkuruoti su juo negali beveik nei vienas kitas audinys. Iš šilkmedžio šilko siūlų audžiami žakardo, habuto audiniai. Pastarasis turi matinį atspalvį. Visos šios šilkinės medžiagos yra labai vertinamos ir paklausios. Iš šilko siuvama beveik viskas: ir rūbai, ir aksesuarai, avalynė ir patalynė, o prabangai – jis nepamainomas, ypač šiuo atveju naudojamas žakardinis šilkas. Ant šilkinio audinio taip pat yra tapoma. Tai ne tik paveikslai, bet ir rūbai, pradedant imperatoriaus laikais ir tęsiant šiuolaikiniais podiumais. Tapyba ant šilko ypač buvo naudojama Japonijoje. Dabar tai tapo populiari ir unikali meno šaka daugumoje pasaulio šalių. Šilkas buvo ir lieka ne tik prabangos, nors ir menkos, pajutimas, bet jis visada bus gero skonio, geros sveikatos ir grožio supratimo turėjimo rodiklis.